Pranešimai

Po ilgo laiko aš ir vėl čia

Vaizdas
Keista po ilgos pertraukos rašyti vėl čia. Bet galiu tvirtai pasakyti, kad tai buvo labai reikalinga pertrauka. Nebuvo taip, kad visiškai nerašiau, rašiau, tik rašiau ne čia ir niekam to neviešinau. Labiau tai buvo savo visų minčių išdėstymas ant tuščio lapo ir bandymas susidėliot visas mintis į vietas ir suprasti tam tikrus dalykus. Labai džiaugiuosi, kad iš ties tai padėjo.  Bet be viso to, kad turėjau problemų bandant susitvarkyti savo mintis, nuoširdžiai tiesiog neturėjau visiškai laiko, kurį galėčiau skirti rašymui. Kad ir kaip liūdnai tai skamba, ypač kai noriu vėl grįžti prie rašymo, tačiau tai nepagražinta tiesa. Šis semestras universitete buvo tiesiog per daug, darbas bei danų kalbos mokymosi situacijos irgi nepagerino. Bet štai aš grįžau eilinį kartą čia, su nauja rašymo kvėpavimo banga (nors vis dar nežinau ką ir apie ką rašyti, bet tikiuosi, kad tai išsiaiškinsiu, svarbiausia nuo ko nors pradėti), su didesniu kiekiu laisvo laiko, ir bent šiek tiek labiau sustyguotomis sav…

Rašymo terapija.

Vaizdas
Naujų metų pasižadėjimo sau sąraše, ar gal labiau tiktų sakyti, kad tikslų sąraše, buvo punktas, kad bent jau pasistengsiu daugiau rašyti į blogą. Pagal dabartinę statistiką viskas eina į priešingą pusę. Ir pradžių kaltinau sesiją, per kurią nuoširdžiai nebuvo laiko, ir turbūt dalykas kurį mažiausiai norėjau daryti tai rašyti per tuos trumpus tarpus nuo mokslų. Dabar galėčiau taip pat kaltinti laiką. Mokslai spaudžia iš visų pusių su visomis užduotimis, kurias reikia padaryti, su straipsniais ir knygomis, kurias reikia perskaityti, o 15 valandų per savaitę paaukojant darbui nepadeda atrasti laiko pasimėgauti dalykais, dėl kurių jaučiu palengvėjimą. Tačiau giliai savyje suprantu, kad ne laikas kaltas. Laiko rasčiau, jei tik labai to norėčiau, tačiau neturiu noro. Nežinau ką rašyt, apie ką rašyt. Galvoje sukasi tiek daug minčių, kurias sunku atskirti vienas nuo kitų, paleisti į viešumą, sudėliot taip, kad jos reikštų kažką. Esu ir vėl savo nuolatinėj rašymo krizėj, duobėj, kuri atrodo t…

Šeštadienio pamąstymai.

Vaizdas
Šį šeštadienio vakarą, visai neplanuotai, bežiūrint kompiuteryje senas nuotraukas supratau kaip viskas labai pasikeitė. Užtektų pažiūrėt kelis metus atgal, kad tai pamatyti. Pasikeičiau pati aš. Pasikeitė mano stilius. Nekalbu apie savo požiūrį į tam tikrus dalykus. Taip pat pasikeitė visi žmonės nuotraukose šalia manęs. Vieni liko. Kiti išėjo. Dar kiti atsirado.
Džiaugiuosi tais žmonėmis, kurie liko, kurie toliau džiugina ir kurie toliau atsiranda nuotraukose šalia manęs.  Nežinau kodėl, bet pakankamai dažnai pagalvoju apie žmones, su kuriais nebendrauju, kurie tiesiog išėjo iš mano gyvenimo, arba aš išėjau iš jų. Ir ne, aš negalvoju ką jie veikia gyvenime ir kaip jiems sekas, nes šiais laikais visą tai galima sužinot iš visų socialinių tinklų arba iš bendrų pažįstamų. Šiuo klausimu viskas nėra taip sudėtinga.  Aš galvoju apie tai, kodėl mūsų keliai išsiskyrė. Kokie gyvenimo įvykiai privertė draugystei nutrūkti ir baigtis prisiminimais. Ar ir toliau mūsų draugystė tęstus, jei praeit…

Naujai seni išgyvenimai

Vaizdas
Nuo paskutinio savo įrašo čia, bandžiau parašyti ką nors bent tris kartus, tačiau joks įrašas taip ir
neišvydo dienos šviesos. Grįžau į Lietuvą, ten būdama turėjau kaip ir pailsėti, tačiau nuo visų lakstymų pirmyn ir atgal, susitikimų su artimaisiais ir draugais, švenčių, pavargau labiau nei tikėjausi. Atvykus atgal į Daniją, tiesiogine ta žodžių prasme, mane tiesiog nubloškė egzaminai ir pasiruošimas jiems. Manau, jog paskutinį kartą taip ruošiausi egzaminams dvyliktoje klasėje. Bet tai tikrai, nereiškia, kad parašius egzaminą išeinu iš jo laiminga ir patenkinta. Nors praėjus pirmam egzaminui jaučiau palengvėjimą, kad jis praėjo, tačiau vilčių, kad jį išlaikiau dedu nedaug. Antras egzaminas, kuris buvo šiandien, pareikalavo iš manęs daug nervų, kadangi buvau pasiruošus ne tik jį išlaikyti, bet ir gauti gerą pažymį. Ir manau, kad tai nelabai pavyks šį kartą. Bet žinoma niekada negali žinoti. Bet kadangi aš esu toks žmogus, kad jei kam nors pasiryžtu ir man nepavyksta to įgyvendinti, …

trumpas sugrįžimas

Vaizdas
Dvi valandos ryto. Traukinį jau praleidau tris valandas. Liko dar trys. Tuomet septynios valandos laukimo oro uoste. Pusantros valandos skrydis.  Ir galiausiai valanda laiko važiuojant Kaunas -> Vilnius.  Po beveik pusės metų nebuvimo Lietuvoje šiandien vėl pamatysiu savo šeimą. Nuo pat ryto kankino šiek tiek keista nuojauta ir nerimas. Pripratau gyventi Danijoje, prie naujo gyvenimo ritmo ir dabar yra iš ties labai keista palikti visą tai trims savaitėms. Važiuoju namo, bet taip pat jaučiuos jog išvažiuoju iš namų. Keistas jausmas, kai realiai dvi šalis gali vadinti savo namais ir abejuose turi gyvenimą. Vienoj galbūt mažesnį, kitoje didesnį, bet realiai abejuose turiu gyvenimą, kurį bandau sujungti į vieną. Važiuodana į Daniją pasiimu su savimi dalelę Lietuvos. Važiuodama į Lietuvą pasiimu dalelę Danijos (tiksliau visas universiteto užduotis ir užrašus egzaminam). 
Studijuojant bakalaurą prieš šventes buvo užimtas laikas, kadangi reikėdavo atsiskaityti visus darbus bei parašyti k…
Vaizdas
Asmeniškai man, praėjus gimtadienio laikotarpiui, mano namus bei širdį užlieja kalėdinis laikotarpis. Tai nereiškia, kad jau turiu papuoštą eglutę ir beprotiškai lakstau po parduotuves perku kalėdines dovanas.  Asmeniškai man šis laikotarpis yra susijęs su kalėdine muzika, jaukiais vakarais su žvakių bei kalėdinių lempučių šviesa, laikas praleistas su šeima bei draugais, bei kalėdinių filmų maratonais. Ir visa tai į mano gyvenimą įneša džiaugsmo, šilumos bei jaukumo jausmą. Be to čia iš ties yra labai sunku nebūti nusiteikus Kalėdoms, kadangi visi pradėjo ruoštis jau kitą dieną po helovyno ir visas miestas tiesiog spindi nuo gausybės kalėdinių lempučių ir eglių kvapas lydi beveik visur kur tik eini.  Nors pagrinde dabar beveik visas mano gyvenimas sukasi apie projektą, universitetą ir viskas, tačiau jau pradėjau gyventi laukimu kai lėktuvu nusileisiu Kaune ir vėl pamatysiu visus savo artimuosius ir galėsiu panirti į šeimos bei draugų gretas.  Po penkių mėnesių būnant pakankamai toli n…

HARUKI MURAKAMI "Norvegų giria"

Vaizdas
Goodreads.com ši knyga įvertinta 4,02 žvaigždutėmis. 
Sprendžiant kokią knygą paimti į savo rankas, mano sprendimą palengvino draugė, pasakiusi, kad turiu perskaityti šią knygą. Prieš tai iš ties apie šią knygą nebuvau nieko girdėjusi ir net nežinojau ko iš jos tikėtis. Beskaitant šią knygą sužinojau, kad ji yra viena populeresnių šio autoriaus knygų, nors jis pats norėtų būti labiau žinomas dėl kitų savo kūrinių. 
Tai yra romantinė knyga, kurioje visas veiksmas sukasi apie pagrindinį veikėją Toru Vatanabę bei jį supančius žmones, kurių nėra tiek daug. Naoko, mergina, kuri sukėlė meilę ir atsakomybės jausmą Toru gyvenime, bei įnešė į jo gyvenimą santykių sudėtingumą. Priešingai nei Naoko, Midori į Toru gyvenimą įnešė džiaugsmą, gyvenimo ir santykių paprastumą. Knygoje minimi dar keli Toru draugai, kurie į knygos pasakojimą įnešė savo gyvenimo istorijas bei išgyvenimus. 
Kas man šioje knygoje patiko labiau nei kituose meilės romanuose, tai kad viskas aprašoma ir pasakojama taip, kaip r…