tag:blogger.com,1999:blog-85718425312291879392024-03-05T04:14:59.484-08:00Paradise of my mindsZouhouhou.http://www.blogger.com/profile/07260309319686529750noreply@blogger.comBlogger9125tag:blogger.com,1999:blog-8571842531229187939.post-66979350622675780522020-08-20T13:22:00.003-07:002020-08-20T13:24:36.003-07:00Lights<p style="text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit;">Praėjo amžinybė, bet aš ir vėl čia. Mano planuose tai turėjo ivykti ankščiau, bet jei veniems coronos situacija padėjo su rašymu - man atvirkščiai. Norėdama tai pakeist, užsirašiau į creative writing internetinius kursus, ir esu priversta parašyti bent vieną istoriją per savaitę, kas ir vėl man priminė rašymo džiaugsmą ir nusprendžiau tuo pasidalinti ir čia ;) </span></p><p><span style="color: #666666; font-family: inherit;">--</span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit;"><span style="background-color: transparent; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">I slowly open my eyes and it feels like the hardest job in the whole world. Straightaway I am hit by the bright light wave that makes me close my eyes again. It feels just like the first seconds waking up after the deepest sleep. I can still feel my brain in the sleeping mode, still not working as I try to figure out my body and the space I am. Everything around me feels strange and empty, and I can feel that I am not at home. My whole body doesn't want to function just like my brain, it feels that someone just pressed the turn off button in me. An empty space with minds and soul lost inside.</span><span style="background-color: transparent; font-style: normal; font-variant: normal; font-weight: 400; text-decoration: none; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> </span></span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit; white-space: pre-wrap;">Still with my closed eyes I try to concentrate and listen, try to move my hands, my body and to feel what is around me, what sounds I can hear instead of that strange non stopping noise in my ears exactly the one you hear when you are back from a night out in a club with loud music. When you are back in your bed, you know it's quiet, but it's not, at least not in your head. I try to move my fingers and can feel some stiff bedding material. At least now I can tell that I am laying in bed, but who knows in which. </span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit; white-space: pre-wrap;">I try to open my eyes again, now even slower than before, expecting to be hit and get blind by the bright light waves again. This time it's better, this time I know what to expect, at least from the light coming somewhere from the window. It's definitely a sunlight. You can never get this bright light from the light bulb. Never. After a few seconds, that felt like forever I finally started to see some shapes, and objects in the room. It's just like seeing something for the first time, and not knowing the names for every object I can see. </span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit; white-space: pre-wrap;">"Concentrate '' I'm repeating it over and over in my head. I need to concentrate. I need to know what is happening. I need to know where I am as my feelings are starting to awaken and I can feel the anxiety that is starting to build inside me. Inside my broken body, broken me. </span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit;"><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">As my eyes and vision are getting better I also start to hear things, it's getting clear, the beeping, the steps outside, the breathing close to me. I slightly turn my head to the side where I can hear and feel the breathing, the existence of other human beings. It's a middle aged woman. I can see her face, I see</span><span style="background-color: white;"><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> </span><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">her</span></span><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> looking into me, excited or maybe confused, she is waiting for something, for something that I should do or say. I can see her, I see her face expression and eyes, but at the same time it feels that I cannot see her as I don't know who she is. And I should know. I know that for sure. </span></span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit;"><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">I can see her getting up from whatever she was sitting on, and getting closer to me. Our faces are close enough now for me to see every wrinkle on her face, even with my hurting and not so good working eyes. She is analyzing my face the same way as I am analyzing hers. But I know she knows me, she doesn't need to go through any face database in her head to remember me. I’m on the other hand going through every single </span><span style="background-color: white; font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">drawer</span><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> in my head and trying to find her. </span></span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit; white-space: pre-wrap;">- How are you?- she asks with a soft and friendly voice. </span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit;"><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">I open my mouth, trying to say something, but instead some undefined sound comes out of it. I don’t even have an idea what I </span><span style="background-color: white;"><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">would have said</span><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">.</span></span><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> Am I good? Definitely that's not the case. But am I not good? I don't know. I just know that I know nothing. </span></span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit; white-space: pre-wrap;">- Can you remember anything? - I hear her voice again. </span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit;"><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">What I need to remember? Is the first question that pops out in my head. My memories, where are they? It's a chaos, chaos in my head that gets worse with every second. My eyes move from the known </span><span style="background-color: white; font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">stranger</span><span style="font-style: italic; font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;"> </span><span style="font-variant-east-asian: normal; font-variant-numeric: normal; vertical-align: baseline; white-space: pre-wrap;">and fixes into the ceiling. The annoying sound is back into my ears and into my head, now mixes with the beeping sound.</span></span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit; white-space: pre-wrap;">Hospital. This is a hospital. What else can it be? My eyes have closed without my permission. I'm falling down into the darkness. I close my eyes stronger and try to stop the falling. I cannot fall. </span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit; white-space: pre-wrap;">"Mind, use your power. Spirit, use your wings”, I can hear a song in my ears. There is no more beeping sound. I can see and feel now. I can see a night road with a night sky in front of me, the trees running on the right side. And his smile on the left side. I feel happy. I smile looking at him. He turns his eyes from the road to smile back at me. We change a smile and both go back looking into the road. </span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit; white-space: pre-wrap;">But there is no more night sky. Two bright lights. And they are coming towards us. </span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: justify;"><span style="color: #666666; font-family: inherit; white-space: pre-wrap;"><br /></span></p><p dir="ltr" style="line-height: 1.38; margin-bottom: 0pt; margin-top: 0pt; text-align: right;"><span style="color: #666666; font-family: inherit; white-space: pre-wrap;"><i>Zou.</i></span></p>Zouhouhou.http://www.blogger.com/profile/07260309319686529750noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8571842531229187939.post-53686460650711620152018-09-01T12:07:00.001-07:002018-09-01T12:07:29.927-07:00Gyvenimas po. 2. <br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Mano tuščias žvilgsnis yra nukreiptas į baltas lubas, kurių taip ir nematau
per visas mintis besisukančias galvoje. Mokykloje mokomės kaip apskaičiuoti parabolių
plotus, nagrinėjam literatūrinius kūrinius, bandome išsiaiškinti ką rašytojai
turėjo omenyje rašydami apie mėlynas užuolaidas, klausome pasakojimų apie karus
kurie vyko prieš tūkstantį metų, bandome įsisavinti chemines reakcijas bei kaip
veikia mūsų organizmas, suprasti fiziniu dėsnius. Mokomės visų šių dalykų,
tačiau visa tai neparuošia tikram gyvenimui. Nei vienas mokytojas nemoko kaip
išgyventi pabaigus mokyklą, universitetą, išėjus į platų gyvenimą, kaip susimokėti
mokesčius ir tvarkyti savo finansus, kaip atskirti tikrus draugus nuo apsimetėlių
ir trokštančių naudos arba kaip susitaikyti su mylimo žmogaus netektimi. <o:p></o:p></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Nors mūsų to niekas ir nemoko, bet visi aplinkui tikisi, kad mes sugebėsim
susidoroti su kiekviena gyvenimo situacija, ir kiekvienas tikisi, kad mes tai
darysim pagal jų standartus, pagal jų sukurtą planą kaip tai padaryti. Bet
kiekvienas savo galvoje turi kitokį planą, visi mano skirtingai ir turi savo
technikas, kurios padeda išgyventi. Per šias kelias dienas girdėjau daug patarimų,
kaip tai turėčiau išgyventi galiausiai paleisti ir gyventi toliau. Žmonės sako,
kad laikas gydo žaizdas, kad su laiku pasidaro lengviau. Nesiginčysiu, kad taip
nėra, aš tikiuosi, kad su laiku viskas bus geriau ir lengviau, bet su laiku ir
išmoksiu gyventi ir susigyvensiu su nauja realybe, su naujomis savo gyvenimo
aplinkybėmis. Bet kaip reikia išgyventi pirmas dienas. Dienas, kai dar nesuvoki
kas įvyko, tikiesi, kad tai tik blogas sapnas ir kuris vieną ryta atsikėlus
pasibaigs ir vėl viskas bus taip kaip ir ankščiau. Žinau, kad tai neatsitiko netikėtai,
ir turėjau būti tam pasiruošusi ir turėjau turėti savo planą kaip susitvarkyti su
susidariusia situacija, kaip pragyventi iki to geresnio laiko, kai galiausiai
susitaikysiu su tuo kas buvo. Tačiau tokio plano aš niekada neturėjau ir
neturiu vis dar dabar.<o:p></o:p></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Visai netikėtai, bet iš ties šiek tiek lauktai mano mintis perskrodė garsus
ir įkyrus žadintuvo signalas, kuris skelbė, kad laikas keltis ir pasistengti,
kad bent šiek tiek atrodyčiau kaip žmogus ir gatvėje bei darbe neatkreipčiau į
save per daug dėmesio. Nusimetus antklodę nuo savo vėsaus kūno pasiėmiau nuo
naktinio stalelio telefoną ir pagaliau išjungiau tą įkyrią muziką. Taip niekada
ir nepasikeičiau žadintuvo melodijos į kokią gražią dainą, nenorėdama pradėti
nemėgti tos dainos po kelių rytų. Mano žvilgsnis lėtai nukrypsta į kitą lovos
pusę, kur pamatau vis dar neįprastą tuščios lovos vaizdą. Mintyse pradeda ryškėti
visi prisiminimai apie mūsų rytus kartu, apie rytinius juokus bei pykčius. Ir tai
tik dar labiau primena apie dabartinę tuštumą ir vienatvę. <o:p></o:p></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Pakračiusi galvą ir įsivaizduodama, kad toks fizinis veiksmas padės
atsikratyti savo minčių, įsispyriau į šlepetes ir pradėjau savo rytinę pasiruošimo
rutiną. <o:p></o:p></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Rudi plaukai surišti į arklio uodegą, šiek tiek makiažo, kad veidas nebūtų
vaiduokliškos spalvos, žali marškinukai, juodi džinsai ir paskutinis žvilgsnis į
veidrodį prieš atidarant duris ir išeinant į viešumą, kurioje bandau gyventi
taip lyg viskas būtų gerai. <o:p></o:p></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Turbūt daugumos žmonių mintyse po tokio gyvenimo įvyko aš turėčiau porą savaičių
praleisti lovoje susisukus į kamuoliuką, ir niekur neiti. Bet tai kitų žmonių
planas, kurio savo gyvenimui pritaikyti negaliu, nes žinau, kad jis nebūtų
norėjęs matyti mane tokią. <o:p></o:p></span></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
Zouhouhou.http://www.blogger.com/profile/07260309319686529750noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-8571842531229187939.post-49721003939691007722018-08-02T11:34:00.000-07:002018-08-08T12:23:42.460-07:00Kažkas kito. Neįprasto. Nelaukto<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<i>Gyvenimas po. 1. </i><br />
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;"><br /></span></span>
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Šiandien ta diena, kai po savaitės laiko mes ir vėl esame ligoninėj.
Savaitė laiko, kai reikalai neina geryn, labiau viskas eina ta linkme, kurios
nelaukėm, kurios nenorėjom ir tikėjomės, kad ši diena tiesiog aplenks mūsų
gyvenimą, kad vieną dieną tiesiog pabusim ir suprasim, kad visa tai tik blogas
sapnas, vienas ilgas košmaras, kuris galiausiai pasibaigs ir turėsim savo
laimingą pabaigą. Turėsim savo istoriją su laiminga pabaiga, gyvensim ilgai ir
laimingai. Tačiau gyvenimas retai vyksta taip kaip mes norim. <o:p></o:p></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Abu žinom, kad laimingos pabaigos mes neturėsim, kad ilgai ir laimingai
negyvensim, kad neturėsim jokios bendros ateities ir viskas ką turim yra čia ir
dabar. Nors ir abu tai žinom, tačiau niekad to nesakom garsiai, net ir
blogiausiomis dienomis kalbam apie bendrą ateitį, kalbam apie svajonių
vestuves, kokie bus mūsų vaikų vardai. Kad ir kaip kvailai ir banaliai tai
skamba, tačiau tai padeda ištverti tas blogas dienas, kai viskas aplinkui yra
niūru ir tamsu, tikėjimas, ir viltis, kad rytoj bus geresnė diena, ir kad gal
gali įvykti stebuklas ir viskas pasisukti į kitą pusę.</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit; font-size: 12pt; text-indent: -0.25in;">- Apie ką
galvoji? – savo mintyse išgirdau miglotą bei sunkų jo balsą. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit; font-size: 12pt; text-indent: -0.25in;">- </span><span style="font-family: inherit; font-size: 12pt; text-indent: -0.25in;">Apie
tai, kokie laimingi mes iš čia išeisim,- nusišypsojau ir šiek tiek stipriau
suspaudžiau jo ranką savo delne.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Matau kaip jo veide atsiranda šypsena. Kartais atrodo, kad netgi
nusišypsoti jam reikia beveik visų jo turimų jėgų. Jo akių vokai lėtai porą
kartų sumirksi ir lėtai nusileidžia. <o:p></o:p></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Vis dar belaikydama jo ranką apžiūriu nedidelę palatą, kurioje šiuo metu
telpa visas mūsų gyvenimas, visi mūsų jausmai bei išgyvenimai. Viena lova,
kurioje patogiai, o gal ir nelabai, guli jis, fotelis, ant kurio įsitaisiusi
sėdžiu aš, ir kuris yra pastatytas taip, kad žiūrėtume vienas į kitą, tuomet,
kai jis nemiega. Viena spintelė, kriauklė ir baltos sienos, ant kurių kaba
laikrodis su kiekvienu savo judesiu primenantis apie bėgantį laiką, kurio
neįmanoma sustabdyti ar atsukti atgal. <o:p></o:p></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Padėjusi galvą sau ant kelių nejučia pasinėriau į savo sapnų pasaulį, kur
skraido drugeliai, šviečia saulė ir visos problemos yra kažkur toli. Viskas
atrodo tobulai, iki momento kai mano ausų būgnelius paliečia keistas garsas. Garsas
kuris išduotą gilų, greitą bei sunkų kvėpavimą. Net nepramerkus akių žinojau,
kad kažkas negerai, jaučiau tai visu savo kūnu, visa širdimi, visa esybe. <span style="mso-spacerun: yes;"> </span><o:p></o:p></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Jo ranka stipriau apglebę manąją. Atsistojusi jo akyse pamačiau baimę kuri maišės
su ir laisve. Laisve nuo viso skausmo ir nuovargio. </span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit; font-size: 12pt; text-indent: -0.25in;">- Myliu
tave. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit; font-size: 12pt; text-indent: -0.25in;">- Vakar.
Šiandien. Rytoj ir visados,- tyliu balsu pasakiau.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Ranka braukdama per jo plaukus pasilenkiau ir užsimerkiau. Jutau kaip mano
skruostu bėga sūri ašara. Jutau kai paskutinių mūsų lūpų prisilietimu jo ranka
paleido manąją. Ausyse nebegirdėjau jo širdies dūžių. Jis vis dar buvo, gulėjo lovoje,
bet tuo pačiu, jo jau nebebuvo. Jis tapo laisvas, laisvas nuo visko kas supa
mus, nuo skausmo ir nevilties. Ir aš tapau prikaustyta, prikaustyta čia su
viskuo kas liko. Atrodo, kad mano visas kūnas yra pripildytas smėlio, kuris yra
sulindęs į visas mano ertmes nepalikdamas oro kvėpuoti. Tiesiog likau prikaustyta
prie jo tuščio kūno, tuščioje palatoje.</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: 0px;">
<span style="font-family: inherit; font-size: 12pt; text-indent: -0.25in;">- Myliu
tave.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="font-family: inherit;">Paskutiniai žodžiai. Paskutinis prisilietimas. <o:p></o:p></span></span></div>
<div style="height: 0px;">
<span style="font-family: inherit;"><br /></span></div>
<div style="height: 0px;">
<span style="font-family: inherit;"><br /></span></div>
Zouhouhou.http://www.blogger.com/profile/07260309319686529750noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-8571842531229187939.post-68222432979559808572017-11-19T12:37:00.001-08:002017-11-19T12:37:06.114-08:00HARUKI MURAKAMI "Norvegų giria"<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://images.gr-assets.com/books/1492769344l/818108.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em; text-align: justify;"><img border="0" data-original-height="475" data-original-width="307" height="320" src="https://images.gr-assets.com/books/1492769344l/818108.jpg" width="206" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<i>Goodreads.com ši knyga įvertinta 4,02 žvaigždutėmis. </i></div>
<div style="text-align: justify;">
<i><br /></i></div>
<div style="text-align: justify;">
Sprendžiant kokią knygą paimti į savo rankas, mano sprendimą palengvino draugė, pasakiusi, kad turiu perskaityti šią knygą. Prieš tai iš ties apie šią knygą nebuvau nieko girdėjusi ir net nežinojau ko iš jos tikėtis. Beskaitant šią knygą sužinojau, kad ji yra viena populeresnių šio autoriaus knygų, nors jis pats norėtų būti labiau žinomas dėl kitų savo kūrinių. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Tai yra romantinė knyga, kurioje visas veiksmas sukasi apie pagrindinį veikėją <b><i>Toru Vatanabę</i></b> bei jį supančius žmones, kurių nėra tiek daug. <b><i>Naoko</i></b>, mergina, kuri sukėlė meilę ir atsakomybės jausmą Toru gyvenime, bei įnešė į jo gyvenimą santykių sudėtingumą. Priešingai nei Naoko, <b><i>Midori</i></b> į Toru gyvenimą įnešė džiaugsmą, gyvenimo ir santykių paprastumą. Knygoje minimi dar keli Toru draugai, kurie į knygos pasakojimą įnešė savo gyvenimo istorijas bei išgyvenimus. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Kas man šioje knygoje patiko labiau nei kituose meilės romanuose, tai kad viskas aprašoma ir pasakojama taip, kaip realiame gyvenime. Skaitant nesusidūriau su jokiais nelogiškais nukrypimais ir nei karto nepagalvojau: "damn, realiam gyvenime taip tikrai nebūna". Viskas taip kaip būna gyvenime, be jokių gyvenimo pagražinimų ir patobulinimų. Ir man tai atrodo puiku. </div>
<div style="text-align: justify;">
Turbūt vienintelis dalykas, kuris mane nuvylė - pabaiga. Nors visada žaviuosi knygų pabaigomis, kurias perskaičius nesupranti kas ką tik įvyko, tačiau šį kartą tikrai norėjau ir tikėjausi laimingos pabaigos, tačiau perskaičius paskutinius knygoje parašytus žodžius taip ir nesupratau kas ką tik įvyko. </div>
<div style="text-align: justify;">
Mano manymu ši knyga puikiai tinka ramiam rudens/žiemos vakarui. </div>
<div style="text-align: justify;">
Visai netikėtai beskaitant šią knygą suradau savo kompiuteryje filmą pastatytą pagal šią knygą. Dabar žinau kokį filmą žiūrėsiu šią savaitę. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Galutinis mano vertinimas: <img border="0" data-original-height="151" data-original-width="800" height="37" src="https://moviesinthephilippines.files.wordpress.com/2015/07/4-stars.jpg" width="200" /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: right;">
<i>Peace. Zou.:)</i></div>
Zouhouhou.http://www.blogger.com/profile/07260309319686529750noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8571842531229187939.post-50984499916737528082017-10-21T12:38:00.001-07:002017-10-21T12:38:19.993-07:00Knygų tag`as.<div style="text-align: justify;">
Visada mėgau skaityti ir žinoma vis dar mėgstu. Deja per savo studijų metus labai apleidau skaitymą, nes tiesiog negalėdavau prisiversti pasiimti į rankas jokios knygos. Bet šiuo metu labai džiaugiuosi tuo, kad šiais metais skaitau jau septintą knygą. Tai tikrai nėra daug, ir tikrai neskaitau tiek daug, kiek skaitydavau ankščiau, mes gyvenime tiesiog visko tiek daug vyksta, bet aš grįžtu prie šio malonumo. </div>
<div style="text-align: justify;">
Šia proga nusprendžiau atlikti knygų tag`ą, kurio idėją pasiėmiau iš <a href="https://niekas-nemiegos.blogspot.dk/2017/10/sergantis-knygu-tagas.html#comment-form">Aqua Vitae</a>. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
✶<i>Knyga, kuri buvo labai saldi, per daug saldi. </i>Nuo paauglystės labai retai kada paimu į rankas tiesiog paprastą romaną, kuriame nėra per daug intriguojančių dalykų ir nevyksta joks detektyvas. Jeigu atmintis manęs neapleidžia, paskutinė knyga, kuri buvo apie meilę, seksą ir buvo su cukraus prieskoniais tai <i>Sara Fawkes "Viskas ko nori jis"</i>. Ši knyga kažkiek yra panaši į 50 pilkų atspalvių, tik ne tokia populiari. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
✶ <i>Knyga, kurią paėmei į rankas tik vieną kartą ir žinai, kad daugiau niekada nepaimsi. </i>Vienareikšmiškai <i>Mark Stevenson "Optimisto kelionė į ateitį"</i>. Labai nemėgstu pradėt daryti kažką ir galiausiai palikti nepabaigus. Bet nuoširdžiai, kad ir kiek kartų bandžiau, niekad nesugebėjau pabaigti skaityti šios knygos. Kai stovėjau knygyne ir galvojau kokią knygą nusipirkti, man ši knyga pasirodė tikrai įdomi ir labai džiaugiausi ją nusipirkusi. Bet tik pradėjusi skaityti supratau, kad reikės prisiversti jog pabaigčiau skaityti šią knygą. Galiausiai taip ir nepabaigiau. Knygoje labiau kalbama apie mokslinius išradimus bei biotechnologijas. Galbūt, kad aš studijuoju biotechnologijas ir apie šį mokslą suprantu daugiau nei paprastas žmogus, šioje knygoje aprašomi moksliniai dalykai man tiesiog kėlė nuoširdų juoką ir visa knygos eiga ir rašymo stilius, per daug nuobodus ir nei kiek neįtraukiantis. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhedq2aKLBk4tq052YEuNCs8xw1heHBE6xfneGRi0H2ShP8RU7PMJ2_N4FAdDetM1A-DPPWRsQgScd3UX3z2OGty6-TtAxXhJxVcksMsgEad1kQJyi1ag51nPRYjdAwBLIu1Y9TIIR7wPO-/s1600/22751120_1603284676360071_1211075237_o.png" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="1600" data-original-width="1211" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhedq2aKLBk4tq052YEuNCs8xw1heHBE6xfneGRi0H2ShP8RU7PMJ2_N4FAdDetM1A-DPPWRsQgScd3UX3z2OGty6-TtAxXhJxVcksMsgEad1kQJyi1ag51nPRYjdAwBLIu1Y9TIIR7wPO-/s320/22751120_1603284676360071_1211075237_o.png" width="242" /></a>✶ <i>Populiari knyga, kuri plinta kaip virusas. </i>Kadangi net neįsivaizduoju kokios yra knygų mados šiuo metu, paskutinė populiari knyga, kurią aš atsimenu ir kuri tikrai sklido kaip virusas tai <i>E.L. James "50 pilkų atspalvių".</i> Mano draugų rate šią knygą skaitė labai daug žmonių. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
✶ <i>Knyga, kurią perskaitai nors kartą į metus, arba labai dažnai. </i>Viena iš nedaugelio knygų, kurią esi skaičiusiu du kartus, ir atsimenu, tai <i>Paulo Coelho "Alchemikas"</i>. Skaičiau pirmą karą ir realiai tuo metu visiškai nesupratau jokios esmės ir nesupratau kodėl ji visiems taip patinka. Perskaičiau antrą kartą po keturių metų ir tuomet supratau kodėl ji taip visiems patinka. Tikrai dėmesio verta knyga. O šiaip niekada neskaitai knygų kelis kartus, nes visada norisi į rankas paimti ką nors naujo. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
✶ <i>Knyga, kurią skaitei per naktį. </i>Ankščiau iš ties labai dažnai aukodavau savo naktis knygų skaitymui, taip pat kaip ir aukodavau dienas. Bėgant laikui pradėjau labai vertinti miegą ir knygoms mano nakties nebelieka. Paskutinė knyga kuriai tikrai atsimenu, kad aukojau naktį buvo <i>L.J. Smith "Vampyrės dienoraštis"</i>. Tuo metu kai skaičiau šią knygą serialą rodė per televizorių ir iš ties jo nežiūrėjau. Tačiau knyga man labai patiko, o ir ji buvo labai plona, todėl perskaičiau per vieną vakarą ir šiek tiek nakties. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
✶ <i>Knyga, kurią pamiršai vos tik užvertus paskutinį puslapį arba kuri tiesiog nepaliko jokio prisiminimo. </i>Paskutiniu metu tokių knygų manau, kad nebuvo, jos visada kažkaip sukeldavo vienokius ar kitokius jausmus ir taip įsirėždavo į mano atmintį. Tiesiog negaliu atsiminti bent vienos knygos, kuri nepaliko jokio prisiminimo, nors tokių tikrai buvo ir ne viena. Taip, aš akivaizdžiai turiu problemų su savo atmintimi. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
✶ <i>Knyga, kuri tiesiog užgniaužė kvapą. Sarah Pinborough "Ydingas ratas"</i>. Šią knygą perskaičiau prieš porą mėnesių, ir vis dar iki dabar pagalvojus apie šią knygą galvoje iškyla mintis: "kas per velnias?". (Daugiau mano minčių apie šią knygą galit paskaityti <a href="https://zouhouhou.blogspot.dk/2017/08/sarah-pinborough-ydingas-ratas.html">čia</a>).</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
✶ <i>Knyga, kuriai trūksta minties. Thomas Hettche "Arbogasto byla"</i>. Knyga paremta tikrais įvykiais - tai yra pliusas, nes visada įdomu skaityti tokias knygas ar žiūrėti filmus, kurie yra paremti tikrais įvykiais. Tačiau ši knyga buvo per daug ištempta ir tiesiog neturėjo kažkokios gilios, tikros, paslėptos minties. Arba taip pasirodė tik man. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
✶ <i>Knyga, kuri privertė tave kažkur nuvykti.</i>Kad ir kaip galbūt tai liūdnai skambėtų, tačiau kol kas mano gyvenime nepasitaikė tokia knyga, kuri priverstų mane kažkur nuvykti. Gal tiesiog skaitai ne tokias knygas. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Gal skaitei kurią nors knygą iš šių mano paminėtų ir nori pasidalinti savo nuomone? </div>
<div style="text-align: justify;">
Arba gal turi pasiūlymų, ką būtinai turėčiau perskaityti? Visada laukiu pasiūlymų ^^ </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: right;">
<i>Peace. Zou.:)</i></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
Zouhouhou.http://www.blogger.com/profile/07260309319686529750noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-8571842531229187939.post-10338853850989432812017-10-17T10:35:00.000-07:002017-10-17T10:35:05.446-07:00Diena, kai perlipau savo baimes<div style="text-align: justify;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjuz7IYCGqwCfyHuG84VGV8UduzL47XfoK_pdL3W8ymoSZLBSO0x-vfTzfkPyv3ZrLWh53WlgeDl-xWklhLOGYTeIsZ8d5yJ1Py1QzRTVGH0NwMvkmIdG3S6UqlzWhZAFWbjFX-BZnOmKBC/s1600/22561188_1599762133378992_766432094_o.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" data-original-height="900" data-original-width="1600" height="179" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjuz7IYCGqwCfyHuG84VGV8UduzL47XfoK_pdL3W8ymoSZLBSO0x-vfTzfkPyv3ZrLWh53WlgeDl-xWklhLOGYTeIsZ8d5yJ1Py1QzRTVGH0NwMvkmIdG3S6UqlzWhZAFWbjFX-BZnOmKBC/s320/22561188_1599762133378992_766432094_o.jpg" width="320" /></a>Šiais metais vienas iš mano tikslų, susijusių su pačia manimi, buvo toks, kad turėčiau būti drąsesnė ir dažniau perlipti per savo baimes ir nepasitikėjimą savimi. </div>
<div style="text-align: justify;">
O pas mane mintyse gyvena daug baimių, kurių aš pati prisigalvoju, tai aišku iš mano ankstesnių blogo įrašų. </div>
<div style="text-align: justify;">
Kai atsirado proga nuvažiuoti su grupiokais į atrakcionų parką šią savaitę, daug negalvojus sutikau, nes atrakcionus aš mėgstu, nors ir bijau. Visada iš ties norėdavau nueiti į tuos baisius atrakcionus, kur visaip varto, sukioja ir ant tų didelių amerikietiškų kalnelių. Bevažiuodama net nežinojau ko tikėtis ir kokio tipo atrakcionai ten bus. Iš ties ten nebuvo kažkokių super duper baisių atrakcionų kurie visaip mėto ir sukioja, tačiau buvo pakankamai įvairiausių traukinukų, kalnelių, į kuriuos einant reikėjo šiek tiek per save perlipti, ypač einant į pirmą, ir jų eigoj aš tikrai rėkiau ir kartais galvojau, kad jau viskas. </div>
<div style="text-align: justify;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHwqbNN_sXTfsi9VSqAWTq-xGQX1br1FC0FqZUCtbeMWnawoAbHshVRPJDUfVskHlJAKG301Ng1wRIbsB5rU0KXcEkBm8tAqvaq4yKIGZbljcPCg5buUahCZsKnyZmxaIU0wu47PGOb0kV/s1600/22642007_1599762130045659_1061608277_o.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="900" data-original-width="1600" height="180" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiHwqbNN_sXTfsi9VSqAWTq-xGQX1br1FC0FqZUCtbeMWnawoAbHshVRPJDUfVskHlJAKG301Ng1wRIbsB5rU0KXcEkBm8tAqvaq4yKIGZbljcPCg5buUahCZsKnyZmxaIU0wu47PGOb0kV/s320/22642007_1599762130045659_1061608277_o.jpg" width="320" /></a>Labai džiaugiuosi, kad perlipau per save ir pagaliau padariau tai ko visada ir norėjau, bet niekada nedrįsdavau, nes tai tiesiog atrodydavo per daug baisu. Nemeluosiu ir nesakysiu, kad jie man dabar nėra baisūs, jei vis dar sukelia baimę, tačiau tuo pačiu sukelia daugiau malonumo, adrenalino ir gerų jausmų bei laimę po to. Viskas tiesiog puikiai išėjo ir džiaugiuosi, kad grupiokai iš ties neleido pergalvoti savo sprendimo ar tikrai eiti kokių dešimt kartų, nes galiausiai turbūt būčiau nusprendus, kad tai yra per aukštai, per daug greitai, per daug posūkių ar dar kas nors būtų iššokę mano galvoje. </div>
<div style="text-align: justify;">
Kartais baimės mus taip suvaržo, kad galiausiai neberandam gyvenimo džiaugsmo.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Ir mano nuoširdžios rekomendacijos, jei kada būsit Danijoj užsukti į <a href="http://www.faarupsommerland.dk/en/">Farup Sommerland</a>, tai tikrai vertas dėmesio atrakcionų parkas, kuris yra įkomponuotas miške ir viskas labai gražiai susilieja. Be to taip pat kartu yra sujungtas ir vandens parkas, tačiau šiuo metu jis jau uždarytas, bet nusprendėm, kad vasarą tikrai dar kartą ten nuvyksim. </div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh_Ac2m-hXLD3lJglwY2pYaFe6EzL38ip2xPAGlpOrEvCW9ubSU7vKNoZf4Jjgr5rqr934FcaXK4KB_M3r8pGaINF1itjmEh3FixXvQ-EVFy605jb7H-VZRJz7W859QI2eEbP3zutBGFz2f/s1600/22561211_1599762143378991_2121287304_o.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="900" data-original-width="1600" height="180" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh_Ac2m-hXLD3lJglwY2pYaFe6EzL38ip2xPAGlpOrEvCW9ubSU7vKNoZf4Jjgr5rqr934FcaXK4KB_M3r8pGaINF1itjmEh3FixXvQ-EVFy605jb7H-VZRJz7W859QI2eEbP3zutBGFz2f/s320/22561211_1599762143378991_2121287304_o.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: right;">
<i>Peace. Zou.:)</i></div>
Zouhouhou.http://www.blogger.com/profile/07260309319686529750noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-8571842531229187939.post-75247415048135974832017-08-26T14:22:00.000-07:002017-08-26T14:22:16.441-07:00HARLAN COBEN "Kitos progos nebus"<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://www.gerosknygos.lt/resources/80a3f626-c16f-402a-ad97-3b7df8886604/150/300" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://www.gerosknygos.lt/resources/80a3f626-c16f-402a-ad97-3b7df8886604/150/300" data-original-height="236" data-original-width="150" height="320" width="204" /></a></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;">Tai dar vienas vienas detektyvinis romanas, kuris atsidūrė mano perskaitytų knygų sąraše. Niekada iki šiol nesu skaičiusiu jokių kitų šio autoriaus romanų, todėl kai nusprendžiau perskaityti šią knygą iš ties net neįsivaizdavau ko tikėtis.</span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;"><br /></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;">Knygos veiksmas prasideda chirurgo <b>Marko Zaidmano</b> pasakojimu apie jausmus ir mintis, kurie užklumpa kūną pervėrus dviems kulkoms. Praeina dešimt dienų nuo tos akimirkos, kai į Marką yra paleisti šūviai ir jis atsibunda ligoninėje, kurioje jį pasitinka žinia, jog jo žmona yra mirusi, o pusės metų dukrelė dingusi ir niekas neįsivaizduoja kaip ir kodėl viskas nutiko. Visos knygos metu yra bandoma išsiaiškinti kas nutiko tą dieną ir kur yra Marko dukra ir ar ji vis dar gyva. </span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;"><br /></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;">Beskaitant knygą, net gi ir baigus skaityti knygą, vis dar nesu visiškai tikra ar ši knyga man patiko ar ne. Turbūt trečdalis knygos skaitėsi labai lėtai. Veiksmas kaip ir vyko, tačiau vis atsirasdavo labai ištemptų vietų kai skaitant atrodydavo, jog tai yra visiškai nereikalinga ir visiškai nieko nepraleisčiau jei knygoje nebūtų šios dalies. </span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;">Bet tolimesni knygoje aprašyti įvykiai, ir visas veiksmas turbūt atsveria visą tą pradžią ir vis dėl to linkstu prie to, kad ši knyga yra iš ties gerai parašyta ir turi tą reikiamą varikliuką detektyviniams romanams.</span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;"><br /></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;">Knyga yra pilna veiksmo, kartais buvo iš ties sunku susigaudyt kur kas vyksta ir kuriuo metu. Pradedant skaityti paskutinius straipsnius, kai jau atrodo, kad visos mįslės įmintos ir belieka išsiaiškinti kaip gyvenimas vyksta toliau, sužinoti tam tikrus paskutinius sprendimus, tada iš dangaus nukrenta bomba. Ir tada visas knygos veiksmas pasirodo kitomis spalvomis, visos abejonės išsisklaido, visi taškai susideda ir tik tada supranti, kad visos paslaptys yra išsiaiškintos, nors taip jau galvojai prieš porą skyrių. Dėl to ši knyga man iš ties ir patiko, nes joje labai daug veiksmo, įvairių teorijų, skaitant pasimeti ir nebežinai ką galvoti, bandai išsiaiškinti kas gi įvyko tą dieną kartu su knygos veikėjais, bet visų teorijų tiesiog yra per daug, kad tarp jų susigaudytum, o galiausiai viskas baigiasi taip, kaip net nebuvai pagalvojęs.</span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;"><br /></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;">Be viso aprašomo veiksmo, knygoje taip pat yra aprašomos šeimos svarbumas, pasiaukojimas šeimos labui ir žinoma niekada neišblėstanti meilė. </span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;"><br /></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;"><i><b>Galutinis vertinimas:</b></i> <a href="https://moviesinthephilippines.files.wordpress.com/2015/07/4-stars.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em; text-align: center;"><img border="0" data-original-height="151" data-original-width="800" height="37" src="https://moviesinthephilippines.files.wordpress.com/2015/07/4-stars.jpg" width="200" /></a></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;"><br /></span></div>
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-family: inherit;">Peace. Zou.:)</span></i></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
Zouhouhou.http://www.blogger.com/profile/07260309319686529750noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8571842531229187939.post-29651569771407048282017-08-08T09:15:00.004-07:002017-08-08T09:15:52.440-07:00JOHN GREEN "Aliaskos beieškant"<div style="text-align: justify;">
<a href="https://kittywriterpsl.files.wordpress.com/2014/12/cdb_aliaskos-beieskant_z1.png" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img alt="Image result for Aliaskos beieškant" border="0" height="320" src="https://kittywriterpsl.files.wordpress.com/2014/12/cdb_aliaskos-beieskant_z1.png" width="214" /></a>Turbūt daug apie šią knygą kažko sakyt, rašyt ir nereikia, kadangi tikiu, jog jei ir neskaitei šios knygos, bet tikrai esi apie ją girdėjęs. </div>
<div style="text-align: justify;">
Taip buvo ir man, daug apie ją girdėjau, daug įvairiausių atsiliepimų girdėjau apie šią knygą ir jau kurį laiką norėjau paskaityti šią knygą vien tik dėl knygos autoriaus. John Green skaičiau dvi knygas prieš tai. Pirmoji buvo "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" ir antroji "Popieriniai miestai". Pirmoji knyga tikrai patiko, ir yra viena mėgstamiausių mano knygų. Todėl tikrai viliojo paskaityti dar šio autoriaus knygų ypač, kai paskutiniais metais apie jas tiek kalbėta, bent jau mano pažįstamų aplinkoje. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Knygoje yra rašoma šešiolikamečio <i><b>Mailzo</b></i> vardu, kuris jau knygos pradžioje yra apibūdinimas kaip nepopuliarus vaikinas mokykloje ir neturintis draugų. Mailzas nusprendžia iš valstybinės mokyklos pereiti į internatinę mokyklą, kad galėtų pradėti ieškoti Didžiojo Galbūt. Taigi knygoje yra aprašomas paauglių gyvenimas internatinėję mokykloje, jų nuotykiai, pirmosios meilės, pirmieji kartai, išsiskyrimai, bei netektys. Išryškinama santykiai tarp draugų, koks svarbus yra pasitikėjimas ir palaikymas. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Iš ties iš pradžių kai tik pradėjau skaityti pagalvojau, kad tai tik dar viena eilinė knyga apie paauglius, kuri nekuo neišsiskirs iš kitų ir greičiausiai perskaičius nekils jokių emocijų ir jau po kelių dienų pamiršiu apie šią knygą. Ir iš tiesų tai galvojau skaitydama pusę knygos, tačiau paskui viskas pasikeitė. Įvyk kertinis knygos smūgis, pasiekiau tą vietą, dėl kurios pasikeitė mano nuomonė apie šią knygą. </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Nors knygoje ir yra rašoma apie paauglių gyvenimą, tačiau ją beskaitant esi kaip ir priverčiamas susimastyti apie gyvenimą, meilę, emocijas, draugų santykius ir jų svarbą, savo sprendimų svarbą vienais ar kitais atvejais.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
Perskaičiusi šio autoriaus tris knygas supratau, kad man jos visos patiko, nes visose buvo aprašomos gyvenimas toks koks yra su visomis problemomis ir ne visados laimingomis pabaigomis.</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<b><i>Galutinis vertinimas:</i></b> <img alt="Image result for 4 stars out of 5" height="37" src="https://moviesinthephilippines.files.wordpress.com/2015/07/4-stars.jpg" width="200" /></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: right;">
<i>Peace. Zou.:)</i></div>
Zouhouhou.http://www.blogger.com/profile/07260309319686529750noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-8571842531229187939.post-68319505947870059042017-08-06T06:42:00.001-07:002017-08-06T06:44:30.371-07:00SARAH PINBOROUGH "Ydingas ratas"<div style="text-align: left;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEibUJDkHIExVxfY3Swb6y1uodBa9ZHhWJFPvmiA6kBwMLn5zJyYB7mJ4E10PO2Y8ACwpiSZzGQvOYBEKNDNpZt-Kip-kcUf47UZudltm1_72Ynaj_MLbzpOFIFZP7NIkzcHKdesT1wyqhE/s1600/ydingas+ratas+knyg.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="656" data-original-width="454" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEibUJDkHIExVxfY3Swb6y1uodBa9ZHhWJFPvmiA6kBwMLn5zJyYB7mJ4E10PO2Y8ACwpiSZzGQvOYBEKNDNpZt-Kip-kcUf47UZudltm1_72Ynaj_MLbzpOFIFZP7NIkzcHKdesT1wyqhE/s320/ydingas+ratas+knyg.jpg" width="221" /></a></div>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;"><i><b>"Ydingas ratas : <span style="background-color: white;">manipuliatyvus psichologinis trileris ir velniškai genialus žaidimas jūsų mintimis, kurį rekomenduoja Stephen King!"</span></b></i></span></div>
<b><br /></b>
<div style="text-align: justify;">
<i style="font-family: inherit;"><b><span style="background-color: white; letter-spacing: 0.7px;">"Nepasi</span><span style="background-color: white; letter-spacing: 0.7px;">tikėkite šia knyga.</span></b></i></div>
<b><br /></b>
<div style="text-align: justify;">
<b><span style="font-family: inherit;"><i><span style="background-color: white; letter-spacing: 0.7px;">Nepasitikėkite šiais žmonėmis.</span></i></span><span style="font-family: inherit;"><i><span style="background-color: white; letter-spacing: 0.7px;">Nepasitikėkite savimi.</span></i></span></b></div>
<b><br /></b>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit;"><i style="font-family: inherit;"><b><span style="background-color: white; letter-spacing: 0.7px;">Kad ir kas benutiktų, </span><span style="background-color: white; letter-spacing: 0.7px;">neišduokite šios istorijos pabaigos."</span></b></i></span></div>
<span style="font-family: inherit;">
</span>
<br />
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="font-family: inherit; letter-spacing: 0.7px;">Tai tik keli </span><span style="background-color: white; font-family: inherit;">iš daugelio aprašymų bei minčių, kuriuos galima rasti apie šią knygą ir kurie be abėjo intriguoja ir kelia smalsumą apie šią knygą. </span></div>
<br />
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white; font-family: inherit;">Kadangi mane tiesiog traukia įvairūs detektyviniai romanai ir trilereiai, ne išimtis buvo ir ši knyga, kai benaršydama knygos.lt ir galvodama kokią knygą nusipirkti akys užkliuvo būtent už šios knygos aprašymo bei reklamos. Vos tik gavus knygą iš karto norėjosi nieko nelaukiant pradėt skaityt.</span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white; font-family: inherit;"><br /></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white; font-family: inherit;">Knygoje yra aprašomos kelios meilės istorijos, bei trijų žmonių gyvenimas. Knygoje pagrinde viskas sukasi apie <i><b>Luizą</b></i>, ji išsiskyrusi mama, kuri dirba kelias dienas per savaitę psichiatro sekretore. Pačioje knygos pradžioje psichiatrijos klinikoje, kurioje dirba Luiza, pradeda dirbti naujas gydytojas<i> <b>Deividas</b></i> tarp kurių įsilplieskia romanas. Kad ir kaip viskas atrodytų paprasta ir įprasta, tačiau Deividas turi žmoną <i><b>Adelę</b></i>, kuri tampa geriausiomis draugėmis su Luiza, kai tuo tarpu Luiza su Deividu yra meilužiai. </span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white; font-family: inherit;">Nors visi šie santykiai ir atrodo painiai, tačiau tai tikrai nėra painiausiais ir keisčiausias dalykas šioje knygoje ir visoje pateiktoje istorija. </span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white; font-family: inherit;"><br /></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white;">Knyga skaitėsi tikrai lengvai, iki knygos vidurio kartais norėjosi praleisti kelias pastraipas, ar kelis lapus, nes kai kurios vietos atrodė tiesiog per daug ištemptos, tačiau antroje knygos pusėje prasidėjo daugiau veiksmo ir tuomet knygos nebesinorėjo paleisti iš rankų. Knygos intriga yra išlaikyta iki pačios pačios pabaigos ir kai skaitant pradeda atrodyt, kad jau galima nuspėti kaip viskas pasibaigs, kokia bus pabaiga, kodėl ir kaip viskas vyksta, tačiau knygos pabaiga tikrai netikėta ir būtų sunku sugalvoti tokią pabaigą beskaitant knygą. </span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white;"><br /></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white;">Aš asmeniškai šią knygą galbūt dar priskirčiau šiek tiek prie fantastinio tipo, bet čia jau realiai priklauso nuo kiekvieno žmogaus kuo kas tiki ir nuo mąstymo kiek pasaulyje visko yra įmanoma. </span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white;"><br /></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white;"><i><b>Galutinis vertinimas:</b></i> </span><img alt="Image result for 4,5 stars" height="32" src="https://www.northeastrehab.com/wp-content/uploads/2017/03/4_5_StarRating.png" width="200" /></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: right;">
<i>Piece. Zou.:)</i></div>
Zouhouhou.http://www.blogger.com/profile/07260309319686529750noreply@blogger.com0