Kliūtys tikslų link.

Nežinau kaip jus, bet mane vienišumo jausmas aplanko pakankamai dažnai, ypač kai esu 1736 km nuo visų savo artimų žmonių, nuo visų draugų ir net gi nuo visų tu vietų, kurios man pažįstamos nuo vaikystės. Tokiomis akimirkomis norisi viską mesti, ypač jei kažkas dar ir nepasisekė tą dieną, nusipirkt lėktuvo bilietą ir grįžt atgal, į tą kraštą, kur viskas pažįstama, viskas yra paprasta ir gali tiesiog plaukti pasroviui, nekeliant per daug didelių bandų ir tiesiog džiaugtis gyvenimu. Nemeluosiu tokiomis akimirkomis dažniausiai jaučiuosi esanti gilioje duobėje ir mintyse nepaliaujamai sukasi mintys ką aš čia darau, ką iš vis galvojau čia važiuodama ir kad man čia ne vieta. Bet turbūt ne tik, kad jaučiuosi esanti duobėje, bet šiuo metu ir esu šiokioje tokioje duobėje, kur viskas krenta iš rankų ir viskas vyksta priešingai.  
Tačiau, kad ir kaip viskas būtų, kažkur giliai savyje žinau, kad šitas laikotarpis praeis ir viskas galiausiai bus gerai, nes viskas visada turi būt gerai. Taip pat ir žinau visus atsakymus į tuos besisukančius ir mano smegenų vingių nepaliekančius klausimus. Žinau ką čia darau, žinau kodėl čia esu ir ką noriu pasiekti tokiais savo sprendimas, kurie atvedė mane į Daniją. Ne visada viskas būna lyg sviestu patepta, beveik niekada taip nebūna, bent jau pas mane gyvenime. 
Ir šiuo metu ką tikrai suprantu, jog niekada negali pasiduot, kad ir kaip sunku būtų ir viskas atrodytų be išeities. Niekada nepasieksim savo tikslų, niekada nepriartėsim prie savo svajonių išsipildymo, jei po numestų gyvenimo kliūčių nusispjautume apsisuktume ir grįžtume ten iš kur ir atėjom. 
Taktikos pasirinkimas plaukti pasroviui niekada nėra geriausias sprendimas gyvenime. 

Peace. Zou.:)

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ką pasiimti gyvenimui barake?

Savęs analizė

Vieta kur susikerta dvi jūros