Vilties trupinėliai

Paskutinėmis dienomis jaučiuosi pakankamai pozityvi ir iš ties laiminga palyginus su paskutinėmis
savaitėmis, o galbūt net ir paskutiniu mėnesiu. Nors vis dar niekas nevyksta pagal planą ir tikrai ne taip kaip aš norėčiau, bet galiausiai juk viskas turi pradėt judėti reikiama linkme, ar gi ne?
Šiandien iš ryto turėjau susitikimą, kuris mano gyvenime pabėrė vilties trupinėlių ir galvojau, kad jau galbūt viskas pajudės į priekį iš šios sąstingio zonos. Tačiau matyt dar neatėjo tam laikas ir viskas yra vis dar sąstingio zonoje ir kol kas visiškai nejuda, nekruta ir net negalvoja apie kokį nors judėjimą pirmyn ar iš vis kokį nors judėjimą. 
Žinoma nebuvau ir nesu visiškai patenkinta tokia susidariusia padėtimi. Bet juk negalima nuleisti rankų. Nes tada tikrai niekas niekados nepajudės į priekį. Kad ir kaip viskas bebūtų, vietoj vieno dalyko, kurio norėjau gavau nemokamą picą ir vandens. Juk tai nėra visiškai blogai. Galiausiai nelikau tuščiom rankom ir gavau nemokamus pietus. Yay. 
Neapsimetinėsiu, kad visada esu taip pozityviai nusiteikusi ir niekada nekyla noras tiesiog visko mesti, ir mintyse tikrai dažnai sukasi mintys ką po velnių aš čia darau ir kodėl tiesiog neplaukiu pasroviui, nes tada viskas tikrai būtų daug paprasčiau. Tačiau, tuomet bandau prisimint kodėl visą tai darau, kas iš viso to turėtų išeit. Ir tuomet kad ir kaip viskas atrodytų sunku, bet viskas praeina, su viskuo galima susitaikyt, susitvarkyt, visur galima atrasti bent lašelį gėrio visuose blogio audrose. Tiesiog kartais reikia labai labai pasistengti.
Galiausiai gyvenime turime stengtis dėl visko, kad galiausiai pasiektume savo tikslus, ir savo laime pasaulį padarytume bent šiek tiek laimingesne vieta. 
Visa paslaptis yra mažuose dalykuose. 

Peace. Zou.:)

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Savanaudiškumas

Gyvenimas po. 2.

Kažkas kito. Neįprasto. Nelaukto