Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Rugsėjo, 2017

Padėk sau, kad padėtum kitam

Vaizdas
Neseniai žiūrėjom su drauge siaubo filmą, kurio veiksmas vyko karo zonoje. Iš tiesų bežiūrint sukiloparodytų filmų. Nors filmas tikrai nebuvo orientuotas į karą, tai labiau buvo kaip antraeilis planas, ir veiksmas vyko ne 21-ame amžiuje, tačiau visa tai vistiek privertė susimąstyti.  pakankamai daug jausmų būtent dėl karo veiksmų
Visi žino kokia šiuo metu yra padėtis pasaulyje su visais vykstančiais neramumais, teroristiniais išpuoliais bei pilietiniais karais. Tačiau ne visi apie tai šneka ir visai normalu, kad tokiomis temomis nesinori kalbėti ryte prie pusryčių stalo. Bežiūrint filmą bandžiau įsivaizduoti koks jausmas turėtų būti gyvenant karo zonoje. Galiu pasakyti jog realiai užteko minutės laiko apie tai pagalvoti, kad suprasčiau ir net gi pajausčiau viduje, kad gyventi karo zonoje yra siaubinga.  Jau daug kartų apkalbėta dar daugiau kartų aprašyta pabėgėlių tema ir visų aplinkinių mintys ir pasakojimai ką darytų jie tokiu atveju ir kad tikrai nebėgtu iš savo šalies, bet kovot…

Kodėl Danija?

Vaizdas
Paskutinėmis savaitėmis pakankamai dažnai sulaukdavau klausimo kodėl magistro studijas pasirinkau būtent Danijoje. Realiai niekada pati nesusimasčiau kodėl būtent Danija, tiesiog viskas taip išėjo, tačiau pradėjusi galvoti kodėl viskas taip gavosi, radau atsakymą į šį lengvai sunkų klausimą.  Iki atvažiuojant į Daniją ir prieš ruošiantis kelionei nelabai ką ir žinojau apie šią šalį. Žinoma, žinojau, kad tokia šalis yra kur visi žmonės laimingi ir pragyvenimo lygis yra pakankamai geras. Tačiau niekada apie ją per daug nesidomėjau, neskaičiau ir nelabai daugiau ką žinojau. Iš ties turbūt ir dabar per daug apie šią šalį nieko nežinau.  Apie magistro studijas užsienyje pradėjau galvoti jau būdama bakalauro trečiame kurse. Paieškose buvo didelis šalių pasirinkimas ir dar didesnis specialybių pasirinkimas. Kadangi išėjo taip, kad iš karto baigusi bakalauro studijas nestojau į magistro studijas, todėl visiškai apsispręsti ką noriu studijuoti ir kurioje šalyje turėjau realiai du metus. Per t…

75% vaizduotės

Vaizdas
Nežinau kaip viskas vyksta pas jus galvoj, nes akivaizdžiai, bent jau pagal visus gamtos dėsnius, kiekvieno žmogaus ir gyvūno galvoje turėtų vykti skirtingi procesai, pas mane turbūt kokių 75 visų procentų vykstančių mano galvoje užima vaizduotė. Iš ties turėčiau džiaugtis ir džiaugiuosi, jog turiu iš ties labai stiprią ir lakią vaizduotę, nes jos dėka mano gyvenimas tikrai tampa įdomesnis ir ne toks nykus ir turbūt tik dėl savo vaizduotės įnikau į rašymą, tačiau visa tai turi vieną įkyrų minusą.  Jau nuo vaikystės buvau šiek tiek paranojiška dėl kai kurių dalykų ir tai pastebėjo turbūt visi artimi man žmonės. Tačiau vaikystėj man mažiausiai tai rūpėjo ir tikrai mažiausiai apie tai galvojau, tiesiog susitaikiau su tuo ir man visos tos paranojiškos mintys ir dalykų tikrinimas, kad viskas būtų taip kaip ir turi būti buvo visiškai normalus. Tiesiog susitaikiau ir susigyvenau su tuo. Tačiau kuo toliau tuo labiau įžvelgiu vaizduotės neigiamą pusę. Mano paranoja niekur nepradingo, vaizduotė…

Problemos ima viršų

Neseniai rašiau įrašą apie tai kaip gyvenime praeityje priimti sprendimai turi įtakos tavo visai ateičiai. Šiandien labai suabejojau savo praeityje priimtais sprendimais, padarytais kai kurias darbais, kurie privedė iki to kokios savijautos esu šiuo metu. Turbūt vėliau prisiminus šį laikotarpį juoksiuosi, nes tai atrodys pakankamai nesvarbus momentas mano gyvenime, ir tai atrodys tik viena absurdiška situacija. Tačiau šiuo metu visos problemos ir blogi dalykai nusveria tuos dalykus dėl kurių džiaugiuosi, kurie priverčia nusišypsot. Kad ir kaip stengčiausi susikoncentruoti ties gerais dalykais ir bandyti džiaugtis gyvenimu, nusiteikti, kad viskas bus gerai galiausiai arba bent jau pakankamai gerai, geriau negu yra dabar, tačiau visi šie metai, visos problemos, kurios visad grįžta, nors ir jau kartais atrodo, kad visi dalykai pradeda tvarkytis ir stoti į savo vežias, tačiau visos problemos lėtai ir skausmingai naikina manyje gyvenimo džiaugsmą bei viltį ir tikėjimą, kad galiausiai visk…

Pirmoji studijų savaitė

Vaizdas
Kaip greit atėjo, taip pat greitai ir praėjo pirmoji savaitė universitete, kuri į gyvenimą įnešė daug įspūdžių, nuotykių bei patirties. Iš ties yra labai keista, kad ir vėl viskas nauja, nauji mokslai, naujas universitetas, nauji grupiokai ir viskas aplinkui yra tiesiog nauja, nepalieta, nepatirta. VGTU realiai jau viską žinojau, visas taisykles, kaip viskas vyksta, kaip kas turi būti, užsimerkus galėdavau pasakyti kaip reikia nuo vieno universiteto galo nueiti į kitą, kur pasukti, kokiais laiptais lipti ir kur išeiti. Ir dabar vėl jaučiuosi kaip pirmame kurse, tik dar labiau pasimetus, nes visiškai yra viskas nauja, ne tik mokslai, bet ir nauja šalis. Bent jau kol kas manyje siaučia įvairūs jausmai. Viskas atrodo tikrai įdomu, bet žinoma dar tik pirma savaitė, vien tik dėl to viskas atrodo įdomu, nes viskas nauja. Bet bent jau dabar nemanau, kad tas įdomumas eigoje nuslėgs ir bus mokytis taip pat neįdomu kaip ir Lietuvoje. Viskas iš ties smagiai atrodo, yra smagu, bet vis dar virš ga…

Patarimai einant į darbo pokalbį

Nesu tikra, kiek šis įrašas padės kam nors, bet žinau tai, kad prieš savo pirmuosius darbo pokalbius ieškojau daug informacijos apie darbo pokalbius, ko per juos klausia ir visados klausinėjau savo draugių patarimų ką daryti ir kaip elgtis, kad mane priimtų į darbą.  Per savo 24-erius gyvenimo metus turėjau septynis darbus, neskaitant praktikų ir savanorysčių. Ir dar daugiau turėjau įvairių darbo pokalbių, todėl manau, kad patirties šiuo klausimu turiu iš ties pakankamai.

Turėk pasiruošus atsakymus į tokius klausimus kaip: Tavo geriausios/blogiausios trys savybės; kodėl manai, kad tu tiktum šiam darbui; ką mėgsti veikti laisvalaikiu. Turbūt iš visų darbo pokalbių, kuriuose buvau, 90proc., sulaukdavau būtent šių klausimų. Bet jokiu būdu sulaukusi tokių klausimų, nesakyk atsakymų tarsi mestum žirnius į sieną. Apsimesk, kad šiek tiek galvoji ir tada maloniai atsakyk į jų klausimus. Šypsokis viso pokalbio metu, kad ir tuo metu mintyse galvosi "kas per nesąmonė čia vyksta", bet j…

Nauji vėjai

Vaizdas
Kiek lauktai, o kiek ir labai nelauktai, vasara baigėsi ir šiandien bededant nuotrauką į instagramą
supratau, kad nebegaliu dėti #summer, nes kartu su Rugsėjo pirmąją ateina ne tik nauji mokslo metai, bet ir ruduo. Nors mano gimtadienis ir rudenį, tačiau tai tikrai nėra mano pats mėgstamiausias mėnuo. Taip, rudeny galbūt būna jaugiau, visi megztiniai, džemperiai, arbatos ir lietus už lango sukurią pakankamai jaukią atmosferą. Tačiau realiai kai yra tokios vasaros ir tokios žiemos, ruduo visiškai dingsta ilgesniam laikui tik pavasarį. Ir turbūt tai nulėmė jog vienas nemėgstamiausių metų laikų yra ruduo. Šiais metais tikrai nedžiugina manęs per daug ruduojantys ir besileidžiantys medžių lapai, nes mintyse pagalvojus apie rudenį vis išdygsta lietaus vaizdas su daug pilkų dienų. O tokios dienos tikrai nedžiugina ir per daug nemotyvuoja imtis tam tikrų darbų.  Atrodo, kad šiais metais vasara buvo tokia trumpa ir per ją visiškai nieko įspūdingo, per daug įsimintino neįvyko. Iki vasaros vid…