Pirmoji studijų savaitė

Kaip greit atėjo, taip pat greitai ir praėjo pirmoji savaitė universitete, kuri į gyvenimą įnešė daug įspūdžių, nuotykių bei patirties. Iš ties yra labai keista, kad ir vėl viskas nauja, nauji mokslai, naujas universitetas, nauji grupiokai ir viskas aplinkui yra tiesiog nauja, nepalieta, nepatirta. VGTU realiai jau viską žinojau, visas taisykles, kaip viskas vyksta, kaip kas turi būti, užsimerkus galėdavau pasakyti kaip reikia nuo vieno universiteto galo nueiti į kitą, kur pasukti, kokiais laiptais lipti ir kur išeiti. Ir dabar vėl jaučiuosi kaip pirmame kurse, tik dar labiau pasimetus, nes visiškai yra viskas nauja, ne tik mokslai, bet ir nauja šalis.
Bent jau kol kas manyje siaučia įvairūs jausmai. Viskas atrodo tikrai įdomu, bet žinoma dar tik pirma savaitė, vien tik dėl to viskas atrodo įdomu, nes viskas nauja. Bet bent jau dabar nemanau, kad tas įdomumas eigoje nuslėgs ir bus mokytis taip pat neįdomu kaip ir Lietuvoje. Viskas iš ties smagiai atrodo, yra smagu, bet vis dar virš galvos sklando juodi darbo neturėjimo debesys bei tam tikros kliūtys, kurios atskrenda tiesiai iš Lietuvos. Kol nesusiduri su tam tikrais dalykais Lietuvoje viskas atrodo pakankamai normaliai, nekalbant apie politines pievas ir nepaliaujamus kainų bandymus pasiekti debesis, bet atrodo, kad gyventi galima. Tačiau, kai tik reikia tvarkytis reikalus, kokius nors dokumentus, tuomet labai gerai supranti kodėl visi žmonės kelia sparnus. 
Pirmieji skirtumai, kuriuos pastebėjau jau pirmomis dienomis iš ties yra pakankamai akivaizdūs. Jei mokydamasi VGTU pradžioje būdavo viskas labai paprasta, teturėdavom lankyt paskaitas (arba ne), atlikti tam tikras užduotis ir pagrindinis krūvis ateidavo tam tikrais momentais ir bent jau aš ir didžioji dalis mano grupiokų mokydavo ir viską darydavo paskutinę savaitę iki atsiskaitymų ir tai geriausiu atveju, tai šiame universitete yra akivaizdu, kad mokytis turi nuo pačios pirmos studijų dienos. Pasiruošti paskaitai turi prieš paskaitą, neužtenka tiesiog ateiti, atklausyti paskaitą ir viskas, tačiau padėsi pats sau jei prieš paskaitą pasiskaitysi pateiktą medžiagą ir paskui po paskaitos peržiūrėsi pateiktas užduotis ir jas atliksi. Toks mokymasis yra čia yra priimtinas ir netgi privalomas jeigu nori išlaikyti visus egzaminus. Tiesiog visas požiūris į mokslą ir žinias čia skiriasi kaip diena ir naktis nuo to kokią patirtį turėjau Lietuvoje. Taip pat kaip diena ir naktis skiriasi dėstytojų požiūris ir bendravimas su studentais. Čia jo yra tikrai daugiau ir jis yra žymiai malonesnis. 
Paskaitose visi danai studentai sėdi atsiverte kompiuterius ir juose viską konspektuoja. Tačiau nei karto nepamatysi, kad kuris nors studentas paskaitos metu naršytu internete, atsidarytų facebook ar pasiėmęs telefoną susirašinėtų ir naršytų instagrame
Visa šita pirmų dienų patirtis ir aplinkinių žmonių požiūris į mokslą tikrai motyvuoja mokytis ir siekti savo tikslų susijusių su profesiniu gyvenimų. 

Kokios jūsų patirtis po pirmų dienų universitete/mokykloje?

Peace. Zou.:) 

Komentarai

  1. Užsienyje išties jei kalbant mokslo prasme, jauties nevaržomas. Tau leidžia klysti, ir nepyksta, jeigu klysti. Pvz, dabar su savo komanda dirbome visą savaitę sintetinant nanodaleles, ir kai vadovas patikrino mūsų darbą, viskas buvo blogai.. Ir spėk, kaip reagavo? labai ramiai, ir pasakė, kad klaidos tai mokymosi dalis. O kas būtų Lietuvoje? Kad išvaistėme resursus ir esam lopai. �� skirtumai akivaizdūs. O tie, kas sako, kad Lietuvoje gerai, jie gal dirba kitame sektoriuje nei mes, nes jei gerai uždirbi ir Lietuvoje yra gerai. Tačiau su mūsų specialybe kažkaip nieko gero..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Esmė turbūt ta, kad visur gerai, kai jautiesi gerai, laisvai ir gali mėgautis gyvenimu nevaržydamas saves ir tiesiog jauti jog esi būtent ten, kur ir turėtum būt. Jautiesi taip lyg būtum namie :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ką pasiimti gyvenimui barake?

Savęs analizė

Vieta kur susikerta dvi jūros