Apie tai, ko turbūt niekados nesuprasiu

Pasaulyje šiuo metu visko tiek vykta, kad iš ties kartas sunku susigaudyti tarp tokio kiekio įvairios informacijos apie pačias įvairiausias naujienas. Nežinau kodėl, bet bent jau mano akimis blogos, neigiamos naujienos visada sklinda greičiau, jomis dalinasi daugiau žmonių ir žymiai daugiau žmonių apie jas kalba lyginant su geromis naujienomis. Galbūt tik dėl to atrodo jo dienoje atsitinka daugiau neigiamų dalykų nei jų yra iš ties, o galbūt blogų dalykų vyksta daug daugiau nei gerų, keliančių nuotaiką bei viltį šiuo pasauliu ir jo žmonėmis. 
Einant prie esmės, ne apie naujienas užsukau šiandien čia rašyti, bet apie žmonių poelgius ir apie tai kas per paskutinius kelerius metus vyksta pasaulyje ir ko aš turbūt niekados nesuprasiu, kaip ir daugelis žmonių. O nesuprasim mes paprasčiausiai dėl to, kad mes, paprasti žmonės nelabai iš ties žinom apie visas detales ir kodėl viskas taip susiklostė. 
Pradėkim nuo pilietinių karų, kurie galbūt jau nelabai ir pilietiniai, nes ten tikrai, bent jau mano manymu, yra įsikišusių daugiau šalių nei viena, o kur dar visokie žemių užgrobimai bei įvairiausi išpuoliai. 
Tai vienas iš tų dalykų, kurių turbūt nesuprasiu niekados, tai kodėl iš vis toks dalykas kaip karas prasideda. Taip, suprantu, kad žmonės nepatenkinti būna valdžia, valdžia yra patenkinta visais savo keistais sprendimais, nieko nenori keisti, tiesiog sėdėt ir džiaugtis savo gyvenimu, kai tuo tarpu žmonės planuoja protestus, kad paskutiniu metu pakankamai dažnai išauga į nesuvaldomus protestus. Visko būna ir tai pakankamai dažnas scenarijus, tačiau kodėl visa tai turi pereiti į kažkokį karą, kuris realiai naikina visą šalį? Kam reikia viską aplinkui sprogdint ir žudyt vienas kitą? Kodėl tiesiog negalima visko sustabdyt, sutarti gražiuoju ir pabaigti šitas visas nesąmones, kurios griauna daugelio žmonių gyvenimus. Ir viskas tik dėl to, kad žmonės nemoka tiesiog susėst normaliai pašnekėt, aptart situaciją ir priimt kokį nors kompromisą dėl kurio visi būtų patenkinti. Iš to būtų didesnė nauda ir geriau visiem aplinkui ir galiausiai po ilgus metus truksiančių neramumų nereikėtų atstatinėt visos šalies, o žmonėms bėgti iš jų namų. Taip galbūt tik man taip atrodo, kad būtų galima visa tai sutvarkyti civilizuotai ir be bombų, bet turbūt dėl to, kad aš dar turiu kažkiek vilties žmonėse ir žmonijoj. Aš noriu labai tikėti, kad visas pasaulis neina velniop ir kad žmonės patys nesusinaikins savo gyvenamosios vietos ir viso gyvenimo.
Antras dalykas, labai panašus į pirmą, tai niekada nesuprasiu kokiu tikslu yra daromi masiniai žudymai. Kiek žmoguje turi būti neapykantos ar jis turi būt kažkaip užburtas ar kas su juo dar turi būt, kad darytų masiniu žudymus, kad žudytų žmones, kurių net nėra metęs savo gyvenimą? Kas jiem suteikia teisę nuspręsti kada žmogus turi mirti, atimti iš žmogaus gyvybę? Paskutinų metų įvykiai labai dažniai iš ties manyje sukelia tokius klausimus ir aš į juos niekados nerandu atsakymų. Gal būt psichologai, psichiatrai ir turi atsakymus į šiuos klausimus, tačiau aš turbūt niekados nesuprasiu, kas su žmogumi turi būti negerai, kad jis taip pasielgtų. 
Mano manymų pasaulį valdo keli, gal dešimtis žmonių, kurie priima sprendimus nuo kurių kenčia visai nekalti žmonės, tiesiog norintys gyventi savo gyvenimą. 
Ir visa tai nekelia pykčio, tačiau kelia neviltį ir nusivilimą žmonija.

Peace. Zou. 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ką pasiimti gyvenimui barake?

Savęs analizė

Vieta kur susikerta dvi jūros