Pirmas mėnuo

Paskutiniu metu čia vyrauja įrašai apie Daniją, visą jų studijų sistemą ir pan. Bet kadangi mano gyvenimas šiuo metu verda čia, o mokslai čia yra pakankamai įdomus dalykas ir visa sistema man yra nauja, keista, prie kurios vis dar bandau priprasti (kuo toliau tuo labiau priprantu, manau (yay)), todėl manau, kad padidėjusi įrašu koncentracija apie šiuos dalykus yra pakankamai normalus dalykas. 
Prabėgo jau mėnesis studijų čia ir aš vis dar negaliu atsistebėt studijų ir visos sistemos skirtumais tarp Lietuvos ir Danijos. Turbūt pirmą kartą savo gyvenime, nenoriu, kad laikas greitai prabėgtų ir pasibaigtų mokslai. Nenoriu, kad pasibaigtų paskaitos, kurios bus tik metus laiko, o antri studijų metai bus skirti magistrinio darbo darymui. 
Per šį mėnesį nei karto nebuvau pagalvojusi, kad galbūt tiesiog neiti šiandien į paskaitas, ilgiau pamiegot ir tiesiog patinginiauti. Čia į paskaitas eiti yra įdomu, ir visai nesinori jų praleisti. Nors pripažinsiu, kad sėdint paskaitose tikrai nesiklausau visų žodžiu, kad ir kaip norėčiau, tačiau miego noras ir visos mintys besisukančios galvoje ne visada leidžia išlikti susikaupusiai. 
Bakalauro metu Lietuvoj, visa mokymosi aplinka, dėstytojai ir visas informacijos pateikimas žlugdė, nekalbu apie studijų programą, kuri yra sudaryta neaišku iš kokių dalykų, neaišku ką mes turėtume mokėti baigę tas studijas, nes jos apima tiek daug, viską praplaukėm paviršium ir galiausiai gavosi, kad taip nieko normaliai ir neišmokau. Nors galbūt tai tik mano kaltė, kadangi aš pati nesimokiau. Tačiau mokymasis ten mane žlugdė iš vidaus, galiausiai per keturis metus tiesiog išsiugdžiau neapykantą šiai studijų programai ir baigus universitetą mažiausiai norėjau turėti reikalų su šia sritimi. Pati nesu tikra iš ties kodėl magistro studijom pasirinkau toliau mokytis tai, tačiau šiuo metu džiaugiuosi šiuo pasirinkimu, kadangi šios studijos man gražina susidomėjimą šia sritimi ir vėl. 
Iš ties kuo labai džiaugiuosi, be visos studijų programos ir tvarkos, tai dėstytojai. Nuoširdžiai Lietuvoj per keturis metus buvo du dėstytojai, kurie tikrai buvo geri ir verti pagarbos kaip dėstytojai, žinojo kaip atlikti savo darbą. Tačiau net jų negaliu lyginti su dėstytojais čia. Jie visi yra motyvuoti ir motyvuoja visus studentus mokytis ir siekti savo tikslų. Visi išmano savo darbą, žino ką daro ir nuoširdžiai stengiasi paaiškint ir pateikt visą informaciją taip, kad suprastume ir nėra jokios baimės jų klaust net ir durniausių klausimų, nes jie visada mielai atsako į visus klausimus ir viską paaiškina. 
Čia yra ta vieta, tas universitetas ir tos studijos, kurios man sugrąžino motyvaciją mano tikslų siekimui. 

Komentaruose pasidalinkit savo pirmojo mokslų mėnesio patirtimi :)

Peace. Zou.:)

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Savanaudiškumas

Gyvenimas po. 2.

Kažkas kito. Neįprasto. Nelaukto