Tiesiai iš širdies.

Dažnai žmonės kalba apie tai, jog visada reikia pasakyt žmonės ką jauti, nes paskui gali būti per vėlu. Turbūt tik kas dvidešimtas žmogus apie tai tikrai pagalvoja ir kas šimtas žmogus pasako savo jausmus kažkam. 
Tai tik mano išgalvota statistika, kuri greičiausiai yra taip toli nuo tiesiog kaip saulė nuo žemės.
Šiandien yra ta diena, kai apie tai galvoju daug. Ar pakankamai kartų pasakiau, kad myliu? Ar pakankamai kartų apkabinau ir tiesiog buvau šalia? 
Ir dar daug klausimų, į kuriuos atsakymų taip ir nesužinosiu. 
Laiko atgal neatsuksiu. Nepakeisiu savo veiksmų, pasakytų žodžių, savo elgesio. Tą jau supratau ir žinau. Tačiau, nors ir žinau, bet šią akimirką norėčiau grįžti atgal, tiesiog, kad galėčiau pasakyti vieną paprastą žodį. 
Esu tikra, kad žodį myliu sakiau pakankamai kartų. Tai buvo visiems žinoma tiesa. Tai turbūt vis dar yra visiems žinoma tiesa. 
Per penkerius metus išmokau gyventi su netekties jausmu, susitaikiau su tuo ir tiesiog bandau gyventi toliau. Penki metai yra daug, tačiau laiko ilgumas priklauso nuo to ką skaičiuoji. Per penkerius metus išmokau iš naujo gyventi iš naujo jausti ir džiaugtis gyvenimu. Išmokau susitaikyt ir suprast, kad nieko negaliu pakeist.
Taip pat, per tuos penkerius metus supratau, kad jei galėčiau atsukti laiką atgal padaryčiau vieną dalyką: apsikabinčiau ir pasakyčiau vieną žodį: atsiprašau. 
Atsiprašau už tam tikrus pasakytus žodžius, už tam tikrus savo veiksmus ir poelgį, už beaugantį savanaudiškumą. Už viską. 
Atsiprašau, kad galiausiai tapau tokia, kuri nepatiko nei vienam. ♥

Pasakyti žodį myliu yra sunku pirmą kartą.
Suprasti, jog turi pasakyti atsiprašau, yra sudėtinga kiekvieną kartą. 


Peace. Zou.♥

Komentarai

  1. Kodėl reikia atsiprašyti už tai, kad nepatinki nei vienam? Galbūt teisinesnis siekis būtų atsiprašyti, visų pirma, savęs, jei nepatikai pati sau, o tada jau kitų... Juk jei darai tai, ką nori ir kaip nori, tau smagu, tu jauti laimę, nežudai, nemuši, neprievartauji -- nekenki aplinkai ir aplinkiniams, bet nepatinki kitiems...argi tai jau ne jų pačių problemos? Tik mąstau...perskaičiusi įrašą panorau paklausti, žinoma, draugiškai :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai geras klausimas, iš kurio supratau, kad nesugebėjau perteikti šiuo įrašu tai ko norėjau :)
      Šis įrašas kaip ir buvo tiesiog skirtas vienam žmogui, o ne keliems, ir atsiprašyt tiesiog norėčiau už veiksmus, kuriuos kartais padaryt pritrūkdavo drąsos, o kai kurių geriau būčiau nedarius veiksmų, nes jie kaip ir turėjo neigiamą įtaką, nors tuo metu aš to turbūt nelabai ir supratau :)
      Dėl savo pasakymo, kad tapau tokia, kuri nepatiko nei vienam, tai turėjau omeny, kad galiausiai nepatikau pati sau dėl savo veiksmų ir taip pat nebebuvau tas žmogus, kuris patiko Jam. Žmogui, kuriam tai norėčiau pasakyti :)
      Tikiuosi dabar viskas tapo šiek tiek aiškiau :)

      Panaikinti
    2. Aš ir pati esu rašiusi tokį tekstuką (tik į popierinį dienoraštį) tuomet, kai ir pati norėjau atsiprašyti vieno žmogaus. Todėl patikinu, jog mintį supratau. Tik vat užkliudė toji mintis... Dabar supratau: juk visi gali būti ir dvejetas žmonių. Ačiū už atsakymą!

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Savanaudiškumas

Gyvenimas po. 2.

Kažkas kito. Neįprasto. Nelaukto