Šeštadienio pamąstymai.

Šį šeštadienio vakarą, visai neplanuotai, bežiūrint kompiuteryje senas nuotraukas supratau kaip viskas labai pasikeitė. Užtektų pažiūrėt kelis metus atgal, kad tai pamatyti. Pasikeičiau pati aš. Pasikeitė
mano stilius. Nekalbu apie savo požiūrį į tam tikrus dalykus. Taip pat pasikeitė visi žmonės nuotraukose šalia manęs. Vieni liko. Kiti išėjo. Dar kiti atsirado.
Džiaugiuosi tais žmonėmis, kurie liko, kurie toliau džiugina ir kurie toliau atsiranda nuotraukose šalia manęs. 
Nežinau kodėl, bet pakankamai dažnai pagalvoju apie žmones, su kuriais nebendrauju, kurie tiesiog išėjo iš mano gyvenimo, arba aš išėjau iš jų. Ir ne, aš negalvoju ką jie veikia gyvenime ir kaip jiems sekas, nes šiais laikais visą tai galima sužinot iš visų socialinių tinklų arba iš bendrų pažįstamų. Šiuo klausimu viskas nėra taip sudėtinga. 
Aš galvoju apie tai, kodėl mūsų keliai išsiskyrė. Kokie gyvenimo įvykiai privertė draugystei nutrūkti ir baigtis prisiminimais. Ar ir toliau mūsų draugystė tęstus, jei praeityje būtume priėmę skirtingus sprendimus. Bet kas turėjo būti kitaip? Gyvenimo pasirinkimai? Nemanau, kad jie turėtų įtakoti draugystes. Žmonės keičiasi, pasirenka skirtingus gyvenimo kelius, bet tai nereiškia, kad ir toliau negalima palaikyti draugystės. Tik su vieninteliu žmogumi, bent jau kiek atsimenu, draugystė baigėsi ginču. Tai vienintelis atvejis, kai tiksliai žinau priežastį, nors realiai tai nutiko ne dėl vieno ginčo. Ginčas tiesiog buvo ilgai viduje laikyti visi nesutarimai ir abiems atvejais bandymas nekreipti į dalykus į poelgius bei į pasakytus žodžius, kurie draugystės nepadarė lengvesnės ir paprastesnės. Tačiau visos kitos draugystės atrodo, kad tiesiog baigėsi. Sustojo kažkuriam gyvenimo tarpsny ir nebeaugo kartu su mumis. Liūdna. Visi prisiminimai ir nostalgijos, ypač kai esu viena Danijoj, kelia liūdesį ir priverčia galvoti, kas būtų jei vis dar bendrautume? Nes juk, o kodėl negalima? O atsakymas į šį klausymą yra paprastas - galima. Bet gyvenimas nėra toks paprastas kaip šis atsakymas, o draugystė tuo labiau. Ar įmanoma sulipdyti naują draugystę iš prisiminimų? Ar ji vis dar bus tokia pati, kokia yra mūsų prisiminimuose. Galiausiai juk tiek visko daug pasikeitė. Mes visi užaugom, pasikeitėm kaip žmonės, mūsų mąstymas ir bendravimas pasikeitė. Realiai pasikeitė viskas, netgi tos pačios draugystės supratimas. Galbūt net ir tos pačios draugystės prisiminimai nėra tokie patys ir tokios pačios reikšmės. Žinau, turbūt galvojat, kodėl tiesiog neparašau per kokią nors socialinę platformą, paprasto "labas", nepaklausiu kaip sekas ir nepasiūlau susitikt. Mano manymų, seną draugystę sulipdyti tiesiog su paprastu labas ir senais prisiminimais nėra taip paprasta, bent jau mano atveju. Kai kurie sako, kad žmonės nesikeičia. Bet žmonės keičiasi ir keičiasi viskas aplinkui. 

Ką jūs manot, ar įmanoma prikelti seną draugystę iš pelenų? 

Peace. Zou.:)

Komentarai

  1. Manau, kad taip, reikia bandyt. Bet ar verta tai daryt jei tarkim viskas jau yra sugriuve? Naujo namo ant sugriautu pamatu tinkamo nepastatysi.

    AtsakytiPanaikinti
  2. tikrai, nėra taip jau lengva prikelti seną draugystę, bet dažniausiai aš tai palieku ramybėje - kaip bus, taip bus. gal likimas (ar tie patys pasirinkimai) suves, gal ne, ir pastaruoju atveju geriausia tiesiog su tuo susitaikyti arba rinktis kitaip.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Įmanoma, jei tik abi pusės to nori.:))

    AtsakytiPanaikinti
  4. Realiai šiuo klausimu sutinku su jumis visom :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ehhh, jeigu nori- viskas įmanoma. tik drįsčiau teigti,kad tai nėra lengva. kad ir kaip ten būtu šaunu,kad daliniesi savo mintimis. Sėkmės Tau. Apsilankykite mano blog'e: darkingparadise.blogspot.com

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sutinku ir su tuo, kad viskas įmanoma, kai nori, kad kad tai nėra lengva, vis dėl to, tai gyvenimas su visais savo sunkumais :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Savanaudiškumas

Gyvenimas po. 2.

Kažkas kito. Neįprasto. Nelaukto