Po ilgo laiko aš ir vėl čia

Keista po ilgos pertraukos rašyti vėl čia. Bet galiu tvirtai pasakyti, kad tai buvo labai reikalinga pertrauka. Nebuvo taip, kad visiškai nerašiau, rašiau, tik rašiau ne čia ir niekam to neviešinau. Labiau tai buvo savo visų minčių išdėstymas ant tuščio lapo ir bandymas susidėliot visas mintis į vietas ir suprasti tam tikrus dalykus. Labai džiaugiuosi, kad iš ties tai padėjo. 
Bet be viso to, kad turėjau problemų bandant susitvarkyti savo mintis, nuoširdžiai tiesiog neturėjau visiškai laiko, kurį galėčiau skirti rašymui. Kad ir kaip liūdnai tai skamba, ypač kai noriu vėl grįžti prie rašymo, tačiau tai nepagražinta tiesa. Šis semestras universitete buvo tiesiog per daug, darbas bei danų kalbos mokymosi situacijos irgi nepagerino.
Bet štai aš grįžau eilinį kartą čia, su nauja rašymo kvėpavimo banga (nors vis dar nežinau ką ir apie ką rašyti, bet tikiuosi, kad tai išsiaiškinsiu, svarbiausia nuo ko nors pradėti), su didesniu kiekiu laisvo laiko, ir bent šiek tiek labiau sustyguotomis savo mintimis. 
Tikiuosi, kad dar liko čia žmonių, kurie skaito mano neaiškius tekstus. 
Galiu pasidžiaugti tuo, kad išlaikiau paskutinę (tikriausiai) savo sesiją, dabar liko metai darbo ties magistriniu darbu, bei bandymas išsiaiškinti ką vis dėl to aš noriu veikti gyvenime po to kai rankose laikysiu antrą diplomą. 
Kai mokykloje teko rinktis dalykus, kuriuos noriu mokytis 11 ir 12 klasėje, vėliau kai reikėjo spręsti ką noriu studijuoti, visada galvodavau, kad su amžiumi galiausiai žinosiu ką noriu veikti, rasiu savo vietą po saule ir sulaukusi 25-erių metų jau tikrai žinosiu ką aš noriu veikti gyvenime. Bet sėdžiu aš dabar Danijoj, liko keturi mėnesiai iki mano gimtadienio ir aš vis dar nesu tikra ar ką aš dabar darau tikrai noriu tai daryti. 
Kad ir kaip būtų stengiuosi save nuraminti, kad jeigu tai ką dabar darau ir nėra tai ko aš visiškai noriu, bet man tai patinka, tai kažkas kas man tikiu jog galėtų praversti gyvenime ir tai mokslas, kuris gali padaryti pasaulį bent šiek tiek geresne vieta gyventi ir aš galiu prie to prisidėti. Todėl turbūt tai nėra pats blogiausias variantas koks galėtų būti ir manau, kad su laiku viskas tiesiog turėtų išsispręsti ir stoti į savo vietas. Bent jau to aš tikiuosi. 

Ir visiems, kurie dabar bando priimti kokius nors sprendimus, nuspręsti ką nori veikti visą gyvenimą, galiu pasakyti tik tiek, kad jūs to neturit nuspręst dabar ir čia, tiesiog darykit kas jums patinka, atrodo, kad norėtumėt daryt, o jei galiausiai pasirodys, kad tai nėra tai ko norit, visada galima tiesiog viską pakeisti. Kad ir kaip tai kvailai gali skambėti, bet aš tikiu, kad visi galiausiai randa save ir suranda ką nori veikti gyvenime. Tiesiog vieni tai supranta ankščiau, o kitiems reikia daugiau laiko. :) 



Peace. Zou.:)

Komentarai

  1. Man patiko tavo sugrįžimas, aš va, pati seku kas ką rašo bet laukiu kol vėl sugrįšiu su nauja jėga. Ačiū, kad daliniesi išmintimi. Nežinau, kaip kitos, bet aš tavo blogą aplankysiu dažnai, tikiuosi, jog sulauksiu tavo minčių, kad ir padrikų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už tokį mielą komentarą, kuris sukėlė gerus jausmus viduej ^^

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Diena, kai perlipau savo baimes

Knygų tag`as.

Tai kas įkvepia