Savanaudiškumas

Kiek tik atsimenu didžiąją savo gyvenimo dalį stengiausi būti nesavanaudė, galbūt ne tiek kiek stengdavausi, kiek tai gaudavosi natūraliai ir visada kai prigaudavau savo būnant šiek tiek savanaude, stengiausi sau priminti, kad tai nėra gerai, kad neturėčiau būti savanaudė ir neturėčiau savo norų ir
troškimų iškelti prieš kitų žmonių. Ir tokiu požiūriu gyvenau ilgai. Visada stengiausi visiems padėt kuo tik galėjau, visados kitų žmonių prašymams sakydavau taip dažniausiai per daug net nepagalvojus ir savo visus darbus nukeldama į šalį. Vienu metu kambariokės bandė išmokyti mane sakyti ne ir per daug to nesureikšminti. Galbūt tuo metu joms tai ir ne labai pavyko padaryti, bet pagaliau po beveik dvidešimt penkerių metų gyvenimo supratau kodėl jos tai darė ir kodėl gyvenime kartais turėčiau būti savanaude. Ir tai supratau iš ties stebėdama kitus žmones, jų elgesį ir jų savanaudiškumą. Visą tai bestebėdama tiesiog supratau, kad pati dėl savęs turiu kartais tiesiog būti savanaudė, sakyti žmonės ne, ir dažniau pagalvoti apie save. Apie savo svajones, tikslus bei troškimus. Apie savo emocinę bei fizinę gerovę. Ir apie tai kiek ilgai dar galiu prisiimti dalykų iki sekančio emocinio išsekimo. 
Kiek galime galvoti tik apie kitus, nustumiant save į šalį, kai beveik visi aplinkui galvoja tik apie save ir net nesusimąsto apie tave. 
Nes tik gyvendami išmokstam kaip reikia gyventi. 
Ir ne, aš nesakau, kad mes visi turėtume būti visiški savanaudžiai, bet turėtume būti kartais bent šiek tiek savanaudžiais, kad neprarastume savęs ir gyvenimo džiaugsmo. 
Turime būti savanaudžiai su žmogiškumu. Nes kaip kitaip pasieksim gyvenime tai ko norim, jei visados iškelsim kitų žmonių norus prieš savo?

Ir vakar šia tema į savo el. paštą gavau labai gerus pamąstymus, kuriais negaliu nepasidalint. 


"Prior to departure, flight attendants always give the same instructions.


They show passengers how to fasten their seatbelts.



They point out the emergency exits.



And then they explain what happens if there’s a drop in oxygen.



The masks will come down.



And then what?



You put your mask on first. 



Only once yours is fixed on properly should you help your neighbors.



Even if you’re a parent.



Even if it’s the love of your life next to you.



You put your mask on first.



Because otherwise you’ll run out of air too.



And you’ll both be screwed.



Yet in life, we often take a different approach.



We put others first.



We say yes to things we don’t want to do, to avoid disappointing a friend.



We go to a particular school or a job we hate, to make our parents proud.



We spend money on useless things, to impress people we don’t like.



We forget to put our own mask on first.



That was one of the main points Will Smith brought up when we first met him.



We asked him how he maintains such endless positive energy.



And he was very clear about his own selfishness.



You have to take care of yourself first.



Every single day.



Otherwise you won’t have the energy to be there for others.



Spreading joy can only come from an initial place of joy.



Selflessness can only come from an initial place of selfishness.



It sounds counterintuitive.



It sounds mean.



But ironically, being selfish is the kindest thing you can do.



Like the mask on the airplane.



Focus on putting yours on first.



Even if everyone around you is begging for help.



Because without your oxygen.



Without your energy.



You’ll quickly burn out.



And you won’t be able to be there for others.



So put your mask on.



Say no to that pointless meeting so you can go for a jog.



Change your college major so you can study something you actually enjoy.



Take that much needed break to avoid burning out.



Find what’ll give you energy and do it.



And once you do.



Once your mask is on.



Once you’ve figured out what makes you happy.



You’ll want to spread that joy to everyone around you.



You’ll want to turn around and help everyone with their masks.




Love,



Matt" - Matt Dajer

Peace. Zou.:)


Komentarai

  1. Laviruoju tarp savęs ir kitų. Atrodo, kad kažką kitam gero padarius užsidirbi geros karmos :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man ir visada taip atrodo :D bet dėl to, kartais pamirštu apie save :D nors tai jau vyksta daug rečiau :D

      Panaikinti
  2. tikrai sutinku su viskuo, ką rašei. manau, kad tas mažas savanaudiškumas - tiesiog meilė ir pagarba sau, o kai iš tikrųjų pamilsti save, atskirti ribą tarp meilės sau ir egoizmo darosi vis paprasčiau:))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai smagu, kad aš ne viena taip galvoju ! :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Gyvenimas po. 2.

Šeštadienio pamąstymai.