Pranešimai

Rodomi įrašai nuo 2017

trumpas sugrįžimas

Vaizdas
Dvi valandos ryto. Traukinį jau praleidau tris valandas. Liko dar trys. Tuomet septynios valandos laukimo oro uoste. Pusantros valandos skrydis.  Ir galiausiai valanda laiko važiuojant Kaunas -> Vilnius.  Po beveik pusės metų nebuvimo Lietuvoje šiandien vėl pamatysiu savo šeimą. Nuo pat ryto kankino šiek tiek keista nuojauta ir nerimas. Pripratau gyventi Danijoje, prie naujo gyvenimo ritmo ir dabar yra iš ties labai keista palikti visą tai trims savaitėms. Važiuoju namo, bet taip pat jaučiuos jog išvažiuoju iš namų. Keistas jausmas, kai realiai dvi šalis gali vadinti savo namais ir abejuose turi gyvenimą. Vienoj galbūt mažesnį, kitoje didesnį, bet realiai abejuose turiu gyvenimą, kurį bandau sujungti į vieną. Važiuodana į Daniją pasiimu su savimi dalelę Lietuvos. Važiuodama į Lietuvą pasiimu dalelę Danijos (tiksliau visas universiteto užduotis ir užrašus egzaminam). 
Studijuojant bakalaurą prieš šventes buvo užimtas laikas, kadangi reikėdavo atsiskaityti visus darbus bei parašyti k…
Vaizdas
Asmeniškai man, praėjus gimtadienio laikotarpiui, mano namus bei širdį užlieja kalėdinis laikotarpis. Tai nereiškia, kad jau turiu papuoštą eglutę ir beprotiškai lakstau po parduotuves perku kalėdines dovanas.  Asmeniškai man šis laikotarpis yra susijęs su kalėdine muzika, jaukiais vakarais su žvakių bei kalėdinių lempučių šviesa, laikas praleistas su šeima bei draugais, bei kalėdinių filmų maratonais. Ir visa tai į mano gyvenimą įneša džiaugsmo, šilumos bei jaukumo jausmą. Be to čia iš ties yra labai sunku nebūti nusiteikus Kalėdoms, kadangi visi pradėjo ruoštis jau kitą dieną po helovyno ir visas miestas tiesiog spindi nuo gausybės kalėdinių lempučių ir eglių kvapas lydi beveik visur kur tik eini.  Nors pagrinde dabar beveik visas mano gyvenimas sukasi apie projektą, universitetą ir viskas, tačiau jau pradėjau gyventi laukimu kai lėktuvu nusileisiu Kaune ir vėl pamatysiu visus savo artimuosius ir galėsiu panirti į šeimos bei draugų gretas.  Po penkių mėnesių būnant pakankamai toli n…

HARUKI MURAKAMI "Norvegų giria"

Vaizdas
Goodreads.com ši knyga įvertinta 4,02 žvaigždutėmis. 
Sprendžiant kokią knygą paimti į savo rankas, mano sprendimą palengvino draugė, pasakiusi, kad turiu perskaityti šią knygą. Prieš tai iš ties apie šią knygą nebuvau nieko girdėjusi ir net nežinojau ko iš jos tikėtis. Beskaitant šią knygą sužinojau, kad ji yra viena populeresnių šio autoriaus knygų, nors jis pats norėtų būti labiau žinomas dėl kitų savo kūrinių. 
Tai yra romantinė knyga, kurioje visas veiksmas sukasi apie pagrindinį veikėją Toru Vatanabę bei jį supančius žmones, kurių nėra tiek daug. Naoko, mergina, kuri sukėlė meilę ir atsakomybės jausmą Toru gyvenime, bei įnešė į jo gyvenimą santykių sudėtingumą. Priešingai nei Naoko, Midori į Toru gyvenimą įnešė džiaugsmą, gyvenimo ir santykių paprastumą. Knygoje minimi dar keli Toru draugai, kurie į knygos pasakojimą įnešė savo gyvenimo istorijas bei išgyvenimus. 
Kas man šioje knygoje patiko labiau nei kituose meilės romanuose, tai kad viskas aprašoma ir pasakojama taip, kaip r…

rytojaus (ne)laukimas

Vaizdas
Rytoj ta diena, apie kurią paskutinę dieną daug galvojau, šiek tiek laukiau, bet iš ties labiau nelaukiau. Keistas jausmas savo gimtadienį sutikti visiškai kitoje šalyje, visiškai atskirai nuo artimiausių žmonių, su kuriais visados sutikdavau savo gimtadienį.  Kiek atsimenu niekados nebuvau didelė mėgėja savo gimtadienių. Žinoma, visada smagu yra sulaukti daug dėmesio iš žmonių, sveikinimų ir gražių žodžių. Bet tuo viskas ir baigiasi. 
Gimtadienis labai keista šventė, bent jau aš taip manau. Turėtume švęst, jog išgyvenom dar vienus metus, tačiau tuo pačiu metu artėjam prie senatvės, prie neišvengiamo galo. Bet galbūt tik man senėjimo mintis kelia liūdesį, nes nesijaučiu pilnai gyvenanti savo gyvenimo ir pildanti savo visus norus bei troškimus. Bet žinau ir pripažįstu, kad tai tik mano kaltė.  Žinau, kad nors ir esu visiškai kitoje šalyje ir čia nėra mano visų artimiausių draugų, tačiau vienaip ar kitaip jie visi bus su manim ir paminės šią dieną. Dieną, kai pasensiu dar vienais metais…

Dienų sudedamosios dalys.

Vaizdas
Projektas, imunologija, ląstelės biologija, genetika, molekulinė biologija, laikas draugams bei šeimai, darbo paieškos, bandymas nepamiršti grožinės literatūros malonumo bei rašymo.  Iš šių dalykų paskutiniu metu susidaro mano dienos, kurios tirpsta kaip ledo gabaliukas uždėtas ant kaistančio kūno.  Jaučiuosi taip lyg mano visos energijos atsargos tirpsta, visi veiksmai, žmonės, susitikimai ir viskas proporcingai energijos lygio kritimui, kyla ir esu pasiruošusi nuversti kalnus, pasiekti savo tikslus.  kas vyksta aplinkui vargina ir sekinta. Tačiau tuo pačiu metu mano motyvacija,
Vis dėl to artėjančio gimtadienio depresija nepadeda įveikti energijos lygio mažėjimo. Nors turbūt negalima vadinti šios būsenos depresija, kai mintyse nevaldomai skrieja mintys apie gyvenimą, ką nuveikiau per visus šiuo metus, bandymas išsiaiškinti ką vis dėl to noriu veikti gyvenime (taip aš vis dar esu beveik pasimetusi šiuo klausimu), ir ko aš iš vis noriu iš gyvenimo. Ir be visų šitų apmąstymų prisided…

Tiesiai iš širdies.

Vaizdas
Dažnai žmonės kalba apie tai, jog visada reikia pasakyt žmonės ką jauti, nes paskui gali būti per vėlu. Turbūt tik kas dvidešimtas žmogus apie tai tikrai pagalvoja ir kas šimtas žmogus pasako savo jausmus kažkam.  Tai tik mano išgalvota statistika, kuri greičiausiai yra taip toli nuo tiesiog kaip saulė nuo žemės. Šiandien yra ta diena, kai apie tai galvoju daug. Ar pakankamai kartų pasakiau, kad myliu? Ar pakankamai kartų apkabinau ir tiesiog buvau šalia?  Ir dar daug klausimų, į kuriuos atsakymų taip ir nesužinosiu.  Laiko atgal neatsuksiu. Nepakeisiu savo veiksmų, pasakytų žodžių, savo elgesio. Tą jau supratau ir žinau. Tačiau, nors ir žinau, bet šią akimirką norėčiau grįžti atgal, tiesiog, kad galėčiau pasakyti vieną paprastą žodį.  Esu tikra, kad žodį myliu sakiau pakankamai kartų. Tai buvo visiems žinoma tiesa. Tai turbūt vis dar yra visiems žinoma tiesa.  Per penkerius metus išmokau gyventi su netekties jausmu, susitaikiau su tuo ir tiesiog bandau gyventi toliau. Penki metai yr…

Knygų tag`as.

Vaizdas
Visada mėgau skaityti ir žinoma vis dar mėgstu. Deja per savo studijų metus labai apleidau skaitymą, nes tiesiog negalėdavau prisiversti pasiimti į rankas jokios knygos. Bet šiuo metu labai džiaugiuosi tuo, kad šiais metais skaitau jau septintą knygą. Tai tikrai nėra daug, ir tikrai neskaitau tiek daug, kiek skaitydavau ankščiau, mes gyvenime tiesiog visko tiek daug vyksta, bet aš grįžtu prie šio malonumo.  Šia proga nusprendžiau atlikti knygų tag`ą, kurio idėją pasiėmiau iš Aqua Vitae
Knyga, kuri buvo labai saldi, per daug saldi. Nuo paauglystės labai retai kada paimu į rankas tiesiog paprastą romaną, kuriame nėra per daug intriguojančių dalykų ir nevyksta joks detektyvas. Jeigu atmintis manęs neapleidžia, paskutinė knyga, kuri buvo apie meilę, seksą ir buvo su cukraus prieskoniais tai Sara Fawkes "Viskas ko nori jis". Ši knyga kažkiek yra panaši į 50 pilkų atspalvių, tik ne tokia populiari. 
Knyga, kurią paėmei į rankas tik vieną kartą ir žinai, kad daugiau niekada n…

Tai kas įkvepia

Vaizdas
Šiuo metu dirbu ties vienu dalyku, kuris verčia mane susimąstyti apie vieną labai paprastą dalyką - kas mane motyvuoja ir įkvepia gyvenime? Vaikystėj niekada nebuvau tikra kuo noriu būti gyvenime, išties net neturėjau jokio idealo, į kurį norėjau lygiuotis. Išties turbūt devynioliką savo gyvenimo metų nežinojau ką noriu veikti gyvenime, neturėjau jokios motyvacijos kažką daryti, kažkuo užsiimti, net nebebuvau tikra, kas man patinka ir kas man teikia džiaugsmą.  Kažkuriais savo gyvenimo metais supratau, kas mane motyvuoja, radau žmogų, gal tiksliau žmones, kurie mane įkvepia ir vis dar motyvuoja. Ne, vis dar neradau žmogaus į kurį lygiuočiausi, bet bent jau kol kas nematau tame jokios problemos. Nors nuoširdžiai turbūt ir dabar nežinau ką noriu daryti su savo gyvenimu, tačiau bent jau bandau savo vaikystės svajonę paversti realybe ir bent jau pabandyti kažkiek visą šitą pasaulį paversti geresne vieta gyventi ir su mažiau skausmo bei liūdesio.  O visi mane motyvuojantys žmones yra tiesi…

Diena, kai perlipau savo baimes

Vaizdas
Šiais metais vienas iš mano tikslų, susijusių su pačia manimi, buvo toks, kad turėčiau būti drąsesnė ir dažniau perlipti per savo baimes ir nepasitikėjimą savimi.  O pas mane mintyse gyvena daug baimių, kurių aš pati prisigalvoju, tai aišku iš mano ankstesnių blogo įrašų.  Kai atsirado proga nuvažiuoti su grupiokais į atrakcionų parką šią savaitę, daug negalvojus sutikau, nes atrakcionus aš mėgstu, nors ir bijau. Visada iš ties norėdavau nueiti į tuos baisius atrakcionus, kur visaip varto, sukioja ir ant tų didelių amerikietiškų kalnelių. Bevažiuodama net nežinojau ko tikėtis ir kokio tipo atrakcionai ten bus. Iš ties ten nebuvo kažkokių super duper baisių atrakcionų kurie visaip mėto ir sukioja, tačiau buvo pakankamai įvairiausių traukinukų, kalnelių, į kuriuos einant reikėjo šiek tiek per save perlipti, ypač einant į pirmą, ir jų eigoj aš tikrai rėkiau ir kartais galvojau, kad jau viskas.  Labai džiaugiuosi, kad perlipau per save ir pagaliau padariau tai ko visada ir norėjau, bet nie…

Būna dienų..

Vaizdas
Šiandien ir vėl viena tų dienų, kai norėčiau būti Lietuvoje, su visa savo šeima, visais savo draugais ir džiaugtis nuostabiomis akimirkos. Žinau, kad šitas jausmas praeis, kai tik vėl pradėsiu ką nors daryti, kadangi šiandien nusprendžiau, kad nedarysiu nieko, mintys pradėjo siautėt, jausmai ima viršų ir galiausiai noriu nuo visko pabėgti, nes atrodo, kad jau nebeturiu jėgų.  Visai norėčiau, kad gyvenimas būtų toks paprastas ir lengvas kaip debesims plasnoti danguje. Viskas paprastai, lengvai ir be jokių kliūčių.  Bet gyvenime turbūt niekada taip nebūna, tad turbūt reikia vyti lauk iš savo galvos tokias mintis, nusiteikti agresyviai ir patraukti visas kliūtis savo gyvenime ir atrasti savo jėgų šaltinį, kuris padėtų visą tai sutvarkyti.  O jausmų ir ilgesio numalšint ir pašalint nenoriu, nors visa tai irgi sunkina viską ir vargina, tačiau jų  dėka jaučiuosi gyva.  Tiesiog vis dar laukių geresnių laikų ir tikiuosi, kad jie pas mane užklys ir užsibus pakankamai ilgai, tarkim iki galo.  T…

Vieta kur susikerta dvi jūros

Vaizdas
Jūra visada man buvo kažkas tokio, kas priversdavo nusišypsoti ir visada žiūrėdama į jūra jaučiuosi rami, pamirštu visus gyvenimo rūpesčius, nuo pečių nugriūna visi gyvenimo sunkumai ir tuomet džiaugiuosi būnant ta akimirka ir jūros teikiamu grožiu.
Todėl kai pasitaikė proga nuvažiuoti prie jūros ir šiaip pakeliauti, išlysti iš šio miestelio, kuriame jau leidžiu ketvirtą mėnesį, nei karto nesudvejojau ir buvau visom keturiom savo galūnėmis už šią kelionę.  Iš ties planavom šią kelionę paskutines kelias savaites, jei tik tai buvo galima vadinti planavimu. Greičiau tiesiog žadėjom vykti pasivažinėt po Daniją iki kokios nors gražios vietos, kadangi grupiokė savaitei buvo atvažiavus su mašina. Iš pradžių planavom važiuoti ketvirtadienį arba antradienį, vis dar svarstėm kuri diena būtų pati tinkamiausia kelionės. Vis dėl to, šiandieninis oras, kuris buvo nuostabus (tikrais vis dar keista Danijoj matyti giedrą dangų), nusprendė už mus ir realiai per daug nieko nelaukusios, nusprendusios kur…

Apie tai, ko turbūt niekados nesuprasiu

Vaizdas
Pasaulyje šiuo metu visko tiek vykta, kad iš ties kartas sunku susigaudyti tarp tokio kiekio įvairios informacijos apie pačias įvairiausias naujienas. Nežinau kodėl, bet bent jau mano akimis blogos, neigiamos naujienos visada sklinda greičiau, jomis dalinasi daugiau žmonių ir žymiai daugiau žmonių apie jas kalba lyginant su geromis naujienomis. Galbūt tik dėl to atrodo jo dienoje atsitinka daugiau neigiamų dalykų nei jų yra iš ties, o galbūt blogų dalykų vyksta daug daugiau nei gerų, keliančių nuotaiką bei viltį šiuo pasauliu ir jo žmonėmis.  Einant prie esmės, ne apie naujienas užsukau šiandien čia rašyti, bet apie žmonių poelgius ir apie tai kas per paskutinius kelerius metus vyksta pasaulyje ir ko aš turbūt niekados nesuprasiu, kaip ir daugelis žmonių. O nesuprasim mes paprasčiausiai dėl to, kad mes, paprasti žmonės nelabai iš ties žinom apie visas detales ir kodėl viskas taip susiklostė.  Pradėkim nuo pilietinių karų, kurie galbūt jau nelabai ir pilietiniai, nes ten tikrai, bent …

Pirmas mėnuo

Vaizdas
Paskutiniu metu čia vyrauja įrašai apie Daniją, visą jų studijų sistemą ir pan. Bet kadangi mano gyvenimas šiuo metu verda čia, o mokslai čia yra pakankamai įdomus dalykas ir visa sistema man yra nauja, keista, prie kurios vis dar bandau priprasti (kuo toliau tuo labiau priprantu, manau (yay)), todėl manau, kad padidėjusi įrašu koncentracija apie šiuos dalykus yra pakankamai normalus dalykas.  Prabėgo jau mėnesis studijų čia ir aš vis dar negaliu atsistebėt studijų ir visos sistemos skirtumais tarp Lietuvos ir Danijos. Turbūt pirmą kartą savo gyvenime, nenoriu, kad laikas greitai prabėgtų ir pasibaigtų mokslai. Nenoriu, kad pasibaigtų paskaitos, kurios bus tik metus laiko, o antri studijų metai bus skirti magistrinio darbo darymui.  Per šį mėnesį nei karto nebuvau pagalvojusi, kad galbūt tiesiog neiti šiandien į paskaitas, ilgiau pamiegot ir tiesiog patinginiauti. Čia į paskaitas eiti yra įdomu, ir visai nesinori jų praleisti. Nors pripažinsiu, kad sėdint paskaitose tikrai nesiklausa…

Padėk sau, kad padėtum kitam

Vaizdas
Neseniai žiūrėjom su drauge siaubo filmą, kurio veiksmas vyko karo zonoje. Iš tiesų bežiūrint sukiloparodytų filmų. Nors filmas tikrai nebuvo orientuotas į karą, tai labiau buvo kaip antraeilis planas, ir veiksmas vyko ne 21-ame amžiuje, tačiau visa tai vistiek privertė susimąstyti.  pakankamai daug jausmų būtent dėl karo veiksmų
Visi žino kokia šiuo metu yra padėtis pasaulyje su visais vykstančiais neramumais, teroristiniais išpuoliais bei pilietiniais karais. Tačiau ne visi apie tai šneka ir visai normalu, kad tokiomis temomis nesinori kalbėti ryte prie pusryčių stalo. Bežiūrint filmą bandžiau įsivaizduoti koks jausmas turėtų būti gyvenant karo zonoje. Galiu pasakyti jog realiai užteko minutės laiko apie tai pagalvoti, kad suprasčiau ir net gi pajausčiau viduje, kad gyventi karo zonoje yra siaubinga.  Jau daug kartų apkalbėta dar daugiau kartų aprašyta pabėgėlių tema ir visų aplinkinių mintys ir pasakojimai ką darytų jie tokiu atveju ir kad tikrai nebėgtu iš savo šalies, bet kovot…

Kodėl Danija?

Vaizdas
Paskutinėmis savaitėmis pakankamai dažnai sulaukdavau klausimo kodėl magistro studijas pasirinkau būtent Danijoje. Realiai niekada pati nesusimasčiau kodėl būtent Danija, tiesiog viskas taip išėjo, tačiau pradėjusi galvoti kodėl viskas taip gavosi, radau atsakymą į šį lengvai sunkų klausimą.  Iki atvažiuojant į Daniją ir prieš ruošiantis kelionei nelabai ką ir žinojau apie šią šalį. Žinoma, žinojau, kad tokia šalis yra kur visi žmonės laimingi ir pragyvenimo lygis yra pakankamai geras. Tačiau niekada apie ją per daug nesidomėjau, neskaičiau ir nelabai daugiau ką žinojau. Iš ties turbūt ir dabar per daug apie šią šalį nieko nežinau.  Apie magistro studijas užsienyje pradėjau galvoti jau būdama bakalauro trečiame kurse. Paieškose buvo didelis šalių pasirinkimas ir dar didesnis specialybių pasirinkimas. Kadangi išėjo taip, kad iš karto baigusi bakalauro studijas nestojau į magistro studijas, todėl visiškai apsispręsti ką noriu studijuoti ir kurioje šalyje turėjau realiai du metus. Per t…

75% vaizduotės

Vaizdas
Nežinau kaip viskas vyksta pas jus galvoj, nes akivaizdžiai, bent jau pagal visus gamtos dėsnius, kiekvieno žmogaus ir gyvūno galvoje turėtų vykti skirtingi procesai, pas mane turbūt kokių 75 visų procentų vykstančių mano galvoje užima vaizduotė. Iš ties turėčiau džiaugtis ir džiaugiuosi, jog turiu iš ties labai stiprią ir lakią vaizduotę, nes jos dėka mano gyvenimas tikrai tampa įdomesnis ir ne toks nykus ir turbūt tik dėl savo vaizduotės įnikau į rašymą, tačiau visa tai turi vieną įkyrų minusą.  Jau nuo vaikystės buvau šiek tiek paranojiška dėl kai kurių dalykų ir tai pastebėjo turbūt visi artimi man žmonės. Tačiau vaikystėj man mažiausiai tai rūpėjo ir tikrai mažiausiai apie tai galvojau, tiesiog susitaikiau su tuo ir man visos tos paranojiškos mintys ir dalykų tikrinimas, kad viskas būtų taip kaip ir turi būti buvo visiškai normalus. Tiesiog susitaikiau ir susigyvenau su tuo. Tačiau kuo toliau tuo labiau įžvelgiu vaizduotės neigiamą pusę. Mano paranoja niekur nepradingo, vaizduotė…

Problemos ima viršų

Neseniai rašiau įrašą apie tai kaip gyvenime praeityje priimti sprendimai turi įtakos tavo visai ateičiai. Šiandien labai suabejojau savo praeityje priimtais sprendimais, padarytais kai kurias darbais, kurie privedė iki to kokios savijautos esu šiuo metu. Turbūt vėliau prisiminus šį laikotarpį juoksiuosi, nes tai atrodys pakankamai nesvarbus momentas mano gyvenime, ir tai atrodys tik viena absurdiška situacija. Tačiau šiuo metu visos problemos ir blogi dalykai nusveria tuos dalykus dėl kurių džiaugiuosi, kurie priverčia nusišypsot. Kad ir kaip stengčiausi susikoncentruoti ties gerais dalykais ir bandyti džiaugtis gyvenimu, nusiteikti, kad viskas bus gerai galiausiai arba bent jau pakankamai gerai, geriau negu yra dabar, tačiau visi šie metai, visos problemos, kurios visad grįžta, nors ir jau kartais atrodo, kad visi dalykai pradeda tvarkytis ir stoti į savo vežias, tačiau visos problemos lėtai ir skausmingai naikina manyje gyvenimo džiaugsmą bei viltį ir tikėjimą, kad galiausiai visk…

Pirmoji studijų savaitė

Vaizdas
Kaip greit atėjo, taip pat greitai ir praėjo pirmoji savaitė universitete, kuri į gyvenimą įnešė daug įspūdžių, nuotykių bei patirties. Iš ties yra labai keista, kad ir vėl viskas nauja, nauji mokslai, naujas universitetas, nauji grupiokai ir viskas aplinkui yra tiesiog nauja, nepalieta, nepatirta. VGTU realiai jau viską žinojau, visas taisykles, kaip viskas vyksta, kaip kas turi būti, užsimerkus galėdavau pasakyti kaip reikia nuo vieno universiteto galo nueiti į kitą, kur pasukti, kokiais laiptais lipti ir kur išeiti. Ir dabar vėl jaučiuosi kaip pirmame kurse, tik dar labiau pasimetus, nes visiškai yra viskas nauja, ne tik mokslai, bet ir nauja šalis. Bent jau kol kas manyje siaučia įvairūs jausmai. Viskas atrodo tikrai įdomu, bet žinoma dar tik pirma savaitė, vien tik dėl to viskas atrodo įdomu, nes viskas nauja. Bet bent jau dabar nemanau, kad tas įdomumas eigoje nuslėgs ir bus mokytis taip pat neįdomu kaip ir Lietuvoje. Viskas iš ties smagiai atrodo, yra smagu, bet vis dar virš ga…

Patarimai einant į darbo pokalbį

Nesu tikra, kiek šis įrašas padės kam nors, bet žinau tai, kad prieš savo pirmuosius darbo pokalbius ieškojau daug informacijos apie darbo pokalbius, ko per juos klausia ir visados klausinėjau savo draugių patarimų ką daryti ir kaip elgtis, kad mane priimtų į darbą.  Per savo 24-erius gyvenimo metus turėjau septynis darbus, neskaitant praktikų ir savanorysčių. Ir dar daugiau turėjau įvairių darbo pokalbių, todėl manau, kad patirties šiuo klausimu turiu iš ties pakankamai.

Turėk pasiruošus atsakymus į tokius klausimus kaip: Tavo geriausios/blogiausios trys savybės; kodėl manai, kad tu tiktum šiam darbui; ką mėgsti veikti laisvalaikiu. Turbūt iš visų darbo pokalbių, kuriuose buvau, 90proc., sulaukdavau būtent šių klausimų. Bet jokiu būdu sulaukusi tokių klausimų, nesakyk atsakymų tarsi mestum žirnius į sieną. Apsimesk, kad šiek tiek galvoji ir tada maloniai atsakyk į jų klausimus. Šypsokis viso pokalbio metu, kad ir tuo metu mintyse galvosi "kas per nesąmonė čia vyksta", bet j…

Nauji vėjai

Vaizdas
Kiek lauktai, o kiek ir labai nelauktai, vasara baigėsi ir šiandien bededant nuotrauką į instagramą
supratau, kad nebegaliu dėti #summer, nes kartu su Rugsėjo pirmąją ateina ne tik nauji mokslo metai, bet ir ruduo. Nors mano gimtadienis ir rudenį, tačiau tai tikrai nėra mano pats mėgstamiausias mėnuo. Taip, rudeny galbūt būna jaugiau, visi megztiniai, džemperiai, arbatos ir lietus už lango sukurią pakankamai jaukią atmosferą. Tačiau realiai kai yra tokios vasaros ir tokios žiemos, ruduo visiškai dingsta ilgesniam laikui tik pavasarį. Ir turbūt tai nulėmė jog vienas nemėgstamiausių metų laikų yra ruduo. Šiais metais tikrai nedžiugina manęs per daug ruduojantys ir besileidžiantys medžių lapai, nes mintyse pagalvojus apie rudenį vis išdygsta lietaus vaizdas su daug pilkų dienų. O tokios dienos tikrai nedžiugina ir per daug nemotyvuoja imtis tam tikrų darbų.  Atrodo, kad šiais metais vasara buvo tokia trumpa ir per ją visiškai nieko įspūdingo, per daug įsimintino neįvyko. Iki vasaros vid…

Praeitis. Dabartis. Ateitis.

Vaizdas
Šiandien bekalbant per skype su drauge, ji užsiminė apie tai, kaip per paskutinius dvejus metus pasikeitė ir kiek per tą laiką visko įvyko. Ir jos pasakyta mintis, kad tiesiog bėgant laikui atrodo, kad nieko per daug nevyksta tavo gyvenime, tam tikri pokyčiai, didesni pasikeitimai, tačiau, kai pažiūri į praeitį, tik tuomet pamatai, ir supranti kiek visko gyvenime pas tave įvyko. Ir visai nesvarbu ar peržvelgi kas įvyko tavo gyvenime per paskutinius penkis, dvejus metus ar kelis mėnesius.  Yra dažnai sakoma, kad reikia paleisti praeitį, negalvoti apie ateitį ir gyventi dabartimi. Iš dalies tai tiesa. Niekada nepakeisim praeities, esam tuo patenkinti ar ne, tačiau kad ir kaip norėtume praeities niekada nepakeisim, todėl nereikėtų gyventi jos įsikibus ir apie tai per daug galvoti. O dėl ateities, niekada realiai nežinome kas bus po mėnesio, kelių, nekalbu apie metus, nes viskas keičiasi, o kai pasaulyje vyksta visko tiek daug, niekada negalime žinoti kur būsime gyvenimo nublokšti po tam …

HARLAN COBEN "Kitos progos nebus"

Vaizdas
Tai dar vienas vienas detektyvinis romanas, kuris atsidūrė mano perskaitytų knygų sąraše. Niekada iki šiol nesu skaičiusiu jokių kitų šio autoriaus romanų, todėl kai nusprendžiau perskaityti šią knygą iš ties net neįsivaizdavau ko tikėtis.
Knygos veiksmas prasideda chirurgo Marko Zaidmano pasakojimu apie jausmus ir mintis, kurie užklumpa kūną pervėrus dviems kulkoms. Praeina dešimt dienų nuo tos akimirkos, kai į Marką yra paleisti šūviai ir jis atsibunda ligoninėje, kurioje jį pasitinka žinia, jog jo žmona yra mirusi, o pusės metų dukrelė dingusi ir niekas neįsivaizduoja kaip ir kodėl viskas nutiko. Visos knygos metu yra bandoma išsiaiškinti kas nutiko tą dieną ir kur yra Marko dukra ir ar ji vis dar gyva. 
Beskaitant knygą, net gi ir baigus skaityti knygą, vis dar nesu visiškai tikra ar ši knyga man patiko ar ne. Turbūt trečdalis knygos skaitėsi labai lėtai. Veiksmas kaip ir vyko, tačiau vis atsirasdavo labai ištemptų vietų kai skaitant atrodydavo, jog tai yra visiškai nereikalinga ir …

Ką pasiimti gyvenimui barake?

Vaizdas
Vieša paslaptis, kad keturis savo gyvenimo metus, kuriuos studijavau VGTU norėdama įgyti bakalauro diplomą praleidau bendrabutyje. Nors pirmi gyvenimo mėnesiai ir viskas apsigyvenimo ir įsikėlimo procesas buvo pakankamai seniai, bet lyg vakar atsimenu visas tas abejones ir kylančius klausimus kokius daiktus reikia pasiimti gyvenimui barake, ko man ten gali prireikti, o ko visiškai nereikia. Kadangi artėja tas metas, kai daugelis studentų pradės savo naują gyvenimo tarpsnį atskirai nuo namų ir kelsis gyventi į bendrabučio kambarį, nusprendžiau parašyti įrašą ko tikrai gali prireikti leidžiant savo dienas, vakarus ir naktis bendrabučio kambaryje su kitais savo likimo žmonėmis.  Iš pradžių, jei vis dar galvoji ar keltis į bendrabutį ar nuomotis kokį butą ar kambarį, kur nors labiau centre, tai galiu tikrai garantuoti tai, kad šimtu procentų verta bent metus laiko pagyventi bendrabutyje ir patirti visas studentiško gyvenimo subtilybes. Žinoma kad patogiau yra gyventi kur nors bute, tačia…

Mėnesis Danijoje.

Vaizdas
Šiandien yra lygiai mėnesis kai esu Danijoje, nors gal tiksliau net ne Danijoje, o viename šios šalies mieste-  Aalborge, kadangi iš ties per šį mėnesį niekur nebuvau iš jo išvykus, tik tą vienintelį kartą buvau kitame mieste į kurį pateikt reikia tiesiog pereiti tiltą per fiordą, tai net nežinau ar tai labai skaitosi kaip kitas miestas, nes mano manymu tai yra vienas ir tas pas miestas, tiesiog šiek tiek paskirstytas į dalis.  Šiame įraše bent jau planuoju aprašyti savo pastebėjimus apie Aalborgą, kol jie vis dar pakankamai švieži ir galiu palyginti tam tikrus dalykus, kurie skiriasi nuo Lietuvos, kol mano atminty dar yra išlikę ryškūs gimtinės prisiminimai.  Apie savo kelionė ir nuotykius, jei mano smegenų vingiais plaukiojantys prisiminimai neapgaus, rašiau jau kažkuriame įraše ir iš ties nebuvau per daug labai patenkinta savo kelione ir pirma naktimi čia. Bet kaip gali būt patenkintas, kai esi visiškai svetimoje šalyje ir neturi realiai nei vieno savo daikto, neskaitant technologi…

Kliūtys tikslų link.

Vaizdas
Nežinau kaip jus, bet mane vienišumo jausmas aplanko pakankamai dažnai, ypač kai esu 1736 km nuo visų savo artimų žmonių, nuo visų draugų ir net gi nuo visų tu vietų, kurios man pažįstamos nuo vaikystės. Tokiomis akimirkomis norisi viską mesti, ypač jei kažkas dar ir nepasisekė tą dieną, nusipirkt lėktuvo bilietą ir grįžt atgal, į tą kraštą, kur viskas pažįstama, viskas yra paprasta ir gali tiesiog plaukti pasroviui, nekeliant per daug didelių bandų ir tiesiog džiaugtis gyvenimu. Nemeluosiu tokiomis akimirkomis dažniausiai jaučiuosi esanti gilioje duobėje ir mintyse nepaliaujamai sukasi mintys ką aš čia darau, ką iš vis galvojau čia važiuodama ir kad man čia ne vieta. Bet turbūt ne tik, kad jaučiuosi esanti duobėje, bet šiuo metu ir esu šiokioje tokioje duobėje, kur viskas krenta iš rankų ir viskas vyksta priešingai.   Tačiau, kad ir kaip viskas būtų, kažkur giliai savyje žinau, kad šitas laikotarpis praeis ir viskas galiausiai bus gerai, nes viskas visada turi būt gerai. Taip pat ir …

Kai už lango verkia dangus

Vaizdas
Nors ir žinau, kad šiuo metu Lietuvoje už lango šviečia saulė ir temperatūra kaista turbūt virš 32 laipsnių ir daugiau ir tikrai nesinori tupėt namie, bet pas mane šiuo metu už lango turbūt kokių 16 laipsnių šilumos, o dangus verkia. Todėl begalvojant apie ką galiu prašyt galvoje iškilo idėja parašyt ką galima daryti kai lyja. Ir žinau, kad tai tikrai gali praversti artimiausiu metu, kadangi ruduo, kad ir kaip mes to nenorėtumėm vis dėl to jau pradeda belstis į mūsų visų duris. Nors šitas sąrašas turbūt nebus per daug labai kažkuo ypatingas ir nesiskirs per daug nuo milijono kitų sąrašų, kurie sklando internete. ⋆
Serialai. Turbūt visi dabar žiūri serialus, vieni daugiau kiti mažiau, bet tai daro visi be išimties, todėl nelabai ką yra ir pridurti apie tai. Kai lyja iš ties yra puiki proga atsigriebti su serialų žiūrėjimų, nes kai lauke geras oras tikrai nesinori visą laiką praleist žiūrint į kompiuterio ekraną.  Keli serialai, kurie mano manimu yra verti jūsų dėmesio, jei vis dar jų …