Paradise of my minds

Goodreads.com ši knyga įvertinta 4,02 žvaigždutėmis.  Sprendžiant kokią knygą paimti į savo rankas, mano sprendimą palengvino draugė, pasakiusi, kad turiu perskaityti šią knygą. Prieš tai iš ties apie šią knygą nebuvau nieko girdėjusi ir net nežinojau ko iš jos tikėtis. Beskaitant šią knygą sužinojau, kad ji yra viena populeresnių šio autoriaus knygų, nors jis pats norėtų būti labiau žinomas dėl kitų savo kūrinių.  Tai yra romantinė knyga, kurioje visas veiksmas sukasi apie pagrindinį veikėją Toru Vatanabę bei jį supančius žmones, kurių nėra tiek daug. Naoko , mergina, kuri sukėlė meilę ir atsakomybės jausmą Toru gyvenime, bei įnešė į jo gyvenimą santykių sudėtingumą. Priešingai nei Naoko, Midori į Toru gyvenimą įnešė džiaugsmą, gyvenimo ir santykių paprastumą. Knygoje minimi dar keli Toru draugai, kurie į knygos pasakojimą įnešė savo gyvenimo istorijas bei išgyvenimus.  Kas man šioje knygoje patiko labiau nei kituose meilės romanuose, tai kad viskas aprašoma ir pasako

Visada mėgau skaityti ir žinoma vis dar mėgstu. Deja per savo studijų metus labai apleidau skaitymą, nes tiesiog negalėdavau prisiversti pasiimti į rankas jokios knygos. Bet šiuo metu labai džiaugiuosi tuo, kad šiais metais skaitau jau septintą knygą. Tai tikrai nėra daug, ir tikrai neskaitau tiek daug, kiek skaitydavau ankščiau, mes gyvenime tiesiog visko tiek daug vyksta, bet aš grįžtu prie šio malonumo.  Šia proga nusprendžiau atlikti knygų tag`ą, kurio idėją pasiėmiau iš Aqua Vitae .  ✶ Knyga, kuri buvo labai saldi, per daug saldi. Nuo paauglystės labai retai kada paimu į rankas tiesiog paprastą romaną, kuriame nėra per daug intriguojančių dalykų ir nevyksta joks detektyvas. Jeigu atmintis manęs neapleidžia, paskutinė knyga, kuri buvo apie meilę, seksą ir buvo su cukraus prieskoniais tai Sara Fawkes "Viskas ko nori jis" . Ši knyga kažkiek yra panaši į 50 pilkų atspalvių, tik ne tokia populiari.  ✶ Knyga, kurią paėmei į rankas tik vieną kartą ir žinai, kad daugi

Šiais metais vienas iš mano tikslų, susijusių su pačia manimi, buvo toks, kad turėčiau būti drąsesnė ir dažniau perlipti per savo baimes ir nepasitikėjimą savimi.  O pas mane mintyse gyvena daug baimių, kurių aš pati prisigalvoju, tai aišku iš mano ankstesnių blogo įrašų.  Kai atsirado proga nuvažiuoti su grupiokais į atrakcionų parką šią savaitę, daug negalvojus sutikau, nes atrakcionus aš mėgstu, nors ir bijau. Visada iš ties norėdavau nueiti į tuos baisius atrakcionus, kur visaip varto, sukioja ir ant tų didelių amerikietiškų kalnelių. Bevažiuodama net nežinojau ko tikėtis ir kokio tipo atrakcionai ten bus. Iš ties ten nebuvo kažkokių super duper baisių atrakcionų kurie visaip mėto ir sukioja, tačiau buvo pakankamai įvairiausių traukinukų, kalnelių, į kuriuos einant reikėjo šiek tiek per save perlipti, ypač einant į pirmą, ir jų eigoj aš tikrai rėkiau ir kartais galvojau, kad jau viskas.  Labai džiaugiuosi, kad perlipau per save ir pagaliau padariau tai ko visada ir norėjau,

Tai dar vienas vienas detektyvinis romanas, kuris atsidūrė mano perskaitytų knygų sąraše. Niekada iki šiol nesu skaičiusiu jokių kitų šio autoriaus romanų, todėl kai nusprendžiau perskaityti šią knygą iš ties net neįsivaizdavau ko tikėtis. Knygos veiksmas prasideda chirurgo Marko Zaidmano pasakojimu apie jausmus ir mintis, kurie užklumpa kūną pervėrus dviems kulkoms. Praeina dešimt dienų nuo tos akimirkos, kai į Marką yra paleisti šūviai ir jis atsibunda ligoninėje, kurioje jį pasitinka žinia, jog jo žmona yra mirusi, o pusės metų dukrelė dingusi ir niekas neįsivaizduoja kaip ir kodėl viskas nutiko. Visos knygos metu yra bandoma išsiaiškinti kas nutiko tą dieną ir kur yra Marko dukra ir ar ji vis dar gyva.  Beskaitant knygą, net gi ir baigus skaityti knygą, vis dar nesu visiškai tikra ar ši knyga man patiko ar ne. Turbūt trečdalis knygos skaitėsi labai lėtai. Veiksmas kaip ir vyko, tačiau vis atsirasdavo labai ištemptų vietų kai skaitant atrodydavo, jog tai yra visiškai ner

Turbūt daug apie šią knygą kažko sakyt, rašyt ir nereikia, kadangi tikiu, jog jei ir neskaitei šios knygos, bet tikrai esi apie ją girdėjęs.  Taip buvo ir man, daug apie ją girdėjau, daug įvairiausių atsiliepimų girdėjau apie šią knygą ir jau kurį laiką norėjau paskaityti šią knygą vien tik dėl knygos autoriaus. John Green skaičiau dvi knygas prieš tai. Pirmoji buvo "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" ir antroji "Popieriniai miestai". Pirmoji knyga tikrai patiko, ir yra viena mėgstamiausių mano knygų. Todėl tikrai viliojo paskaityti dar šio autoriaus knygų ypač, kai paskutiniais metais apie jas tiek kalbėta, bent jau mano pažįstamų aplinkoje.  Knygoje yra rašoma šešiolikamečio Mailzo vardu, kuris jau knygos pradžioje yra apibūdinimas kaip nepopuliarus vaikinas mokykloje ir neturintis draugų. Mailzas nusprendžia iš valstybinės mokyklos pereiti į internatinę mokyklą, kad galėtų pradėti ieškoti Didžiojo Galbūt. Taigi knygoje yra aprašomas paauglių gyvenimas i

"Ydingas ratas :  manipuliatyvus psichologinis trileris ir velniškai genialus žaidimas jūsų mintimis, kurį rekomenduoja Stephen King!" "Nepasi tikėkite šia knyga. Nepasitikėkite šiais žmonėmis. Nepasitikėkite savimi. Kad ir kas benutiktų, neišduokite šios istorijos pabaigos." Tai tik keli iš daugelio aprašymų bei minčių, kuriuos galima rasti apie šią knygą ir kurie be abėjo intriguoja ir kelia smalsumą apie šią knygą.  Kadangi mane tiesiog traukia įvairūs detektyviniai romanai ir trilereiai, ne išimtis buvo ir ši knyga, kai benaršydama knygos.lt ir galvodama kokią knygą nusipirkti akys užkliuvo būtent už šios knygos aprašymo bei reklamos. Vos tik gavus knygą iš karto norėjosi nieko nelaukiant pradėt skaityt. Knygoje yra aprašomos kelios meilės istorijos, bei trijų žmonių gyvenimas. Knygoje pagrinde viskas sukasi apie Luizą , ji išsiskyrusi mama, kuri dirba kelias dienas per savaitę psichiatro sekretore. Pačioje knygos pradžioje psichiatri