Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Rugpjūčio, 2017

Praeitis. Dabartis. Ateitis.

Vaizdas
Šiandien bekalbant per skype su drauge, ji užsiminė apie tai, kaip per paskutinius dvejus metus pasikeitė ir kiek per tą laiką visko įvyko. Ir jos pasakyta mintis, kad tiesiog bėgant laikui atrodo, kad nieko per daug nevyksta tavo gyvenime, tam tikri pokyčiai, didesni pasikeitimai, tačiau, kai pažiūri į praeitį, tik tuomet pamatai, ir supranti kiek visko gyvenime pas tave įvyko. Ir visai nesvarbu ar peržvelgi kas įvyko tavo gyvenime per paskutinius penkis, dvejus metus ar kelis mėnesius.  Yra dažnai sakoma, kad reikia paleisti praeitį, negalvoti apie ateitį ir gyventi dabartimi. Iš dalies tai tiesa. Niekada nepakeisim praeities, esam tuo patenkinti ar ne, tačiau kad ir kaip norėtume praeities niekada nepakeisim, todėl nereikėtų gyventi jos įsikibus ir apie tai per daug galvoti. O dėl ateities, niekada realiai nežinome kas bus po mėnesio, kelių, nekalbu apie metus, nes viskas keičiasi, o kai pasaulyje vyksta visko tiek daug, niekada negalime žinoti kur būsime gyvenimo nublokšti po tam …

HARLAN COBEN "Kitos progos nebus"

Vaizdas
Tai dar vienas vienas detektyvinis romanas, kuris atsidūrė mano perskaitytų knygų sąraše. Niekada iki šiol nesu skaičiusiu jokių kitų šio autoriaus romanų, todėl kai nusprendžiau perskaityti šią knygą iš ties net neįsivaizdavau ko tikėtis.
Knygos veiksmas prasideda chirurgo Marko Zaidmano pasakojimu apie jausmus ir mintis, kurie užklumpa kūną pervėrus dviems kulkoms. Praeina dešimt dienų nuo tos akimirkos, kai į Marką yra paleisti šūviai ir jis atsibunda ligoninėje, kurioje jį pasitinka žinia, jog jo žmona yra mirusi, o pusės metų dukrelė dingusi ir niekas neįsivaizduoja kaip ir kodėl viskas nutiko. Visos knygos metu yra bandoma išsiaiškinti kas nutiko tą dieną ir kur yra Marko dukra ir ar ji vis dar gyva. 
Beskaitant knygą, net gi ir baigus skaityti knygą, vis dar nesu visiškai tikra ar ši knyga man patiko ar ne. Turbūt trečdalis knygos skaitėsi labai lėtai. Veiksmas kaip ir vyko, tačiau vis atsirasdavo labai ištemptų vietų kai skaitant atrodydavo, jog tai yra visiškai nereikalinga ir …

Ką pasiimti gyvenimui barake?

Vaizdas
Vieša paslaptis, kad keturis savo gyvenimo metus, kuriuos studijavau VGTU norėdama įgyti bakalauro diplomą praleidau bendrabutyje. Nors pirmi gyvenimo mėnesiai ir viskas apsigyvenimo ir įsikėlimo procesas buvo pakankamai seniai, bet lyg vakar atsimenu visas tas abejones ir kylančius klausimus kokius daiktus reikia pasiimti gyvenimui barake, ko man ten gali prireikti, o ko visiškai nereikia. Kadangi artėja tas metas, kai daugelis studentų pradės savo naują gyvenimo tarpsnį atskirai nuo namų ir kelsis gyventi į bendrabučio kambarį, nusprendžiau parašyti įrašą ko tikrai gali prireikti leidžiant savo dienas, vakarus ir naktis bendrabučio kambaryje su kitais savo likimo žmonėmis.  Iš pradžių, jei vis dar galvoji ar keltis į bendrabutį ar nuomotis kokį butą ar kambarį, kur nors labiau centre, tai galiu tikrai garantuoti tai, kad šimtu procentų verta bent metus laiko pagyventi bendrabutyje ir patirti visas studentiško gyvenimo subtilybes. Žinoma kad patogiau yra gyventi kur nors bute, tačia…

Mėnesis Danijoje.

Vaizdas
Šiandien yra lygiai mėnesis kai esu Danijoje, nors gal tiksliau net ne Danijoje, o viename šios šalies mieste-  Aalborge, kadangi iš ties per šį mėnesį niekur nebuvau iš jo išvykus, tik tą vienintelį kartą buvau kitame mieste į kurį pateikt reikia tiesiog pereiti tiltą per fiordą, tai net nežinau ar tai labai skaitosi kaip kitas miestas, nes mano manymu tai yra vienas ir tas pas miestas, tiesiog šiek tiek paskirstytas į dalis.  Šiame įraše bent jau planuoju aprašyti savo pastebėjimus apie Aalborgą, kol jie vis dar pakankamai švieži ir galiu palyginti tam tikrus dalykus, kurie skiriasi nuo Lietuvos, kol mano atminty dar yra išlikę ryškūs gimtinės prisiminimai.  Apie savo kelionė ir nuotykius, jei mano smegenų vingiais plaukiojantys prisiminimai neapgaus, rašiau jau kažkuriame įraše ir iš ties nebuvau per daug labai patenkinta savo kelione ir pirma naktimi čia. Bet kaip gali būt patenkintas, kai esi visiškai svetimoje šalyje ir neturi realiai nei vieno savo daikto, neskaitant technologi…

Kliūtys tikslų link.

Vaizdas
Nežinau kaip jus, bet mane vienišumo jausmas aplanko pakankamai dažnai, ypač kai esu 1736 km nuo visų savo artimų žmonių, nuo visų draugų ir net gi nuo visų tu vietų, kurios man pažįstamos nuo vaikystės. Tokiomis akimirkomis norisi viską mesti, ypač jei kažkas dar ir nepasisekė tą dieną, nusipirkt lėktuvo bilietą ir grįžt atgal, į tą kraštą, kur viskas pažįstama, viskas yra paprasta ir gali tiesiog plaukti pasroviui, nekeliant per daug didelių bandų ir tiesiog džiaugtis gyvenimu. Nemeluosiu tokiomis akimirkomis dažniausiai jaučiuosi esanti gilioje duobėje ir mintyse nepaliaujamai sukasi mintys ką aš čia darau, ką iš vis galvojau čia važiuodama ir kad man čia ne vieta. Bet turbūt ne tik, kad jaučiuosi esanti duobėje, bet šiuo metu ir esu šiokioje tokioje duobėje, kur viskas krenta iš rankų ir viskas vyksta priešingai.   Tačiau, kad ir kaip viskas būtų, kažkur giliai savyje žinau, kad šitas laikotarpis praeis ir viskas galiausiai bus gerai, nes viskas visada turi būt gerai. Taip pat ir …

Kai už lango verkia dangus

Vaizdas
Nors ir žinau, kad šiuo metu Lietuvoje už lango šviečia saulė ir temperatūra kaista turbūt virš 32 laipsnių ir daugiau ir tikrai nesinori tupėt namie, bet pas mane šiuo metu už lango turbūt kokių 16 laipsnių šilumos, o dangus verkia. Todėl begalvojant apie ką galiu prašyt galvoje iškilo idėja parašyt ką galima daryti kai lyja. Ir žinau, kad tai tikrai gali praversti artimiausiu metu, kadangi ruduo, kad ir kaip mes to nenorėtumėm vis dėl to jau pradeda belstis į mūsų visų duris. Nors šitas sąrašas turbūt nebus per daug labai kažkuo ypatingas ir nesiskirs per daug nuo milijono kitų sąrašų, kurie sklando internete. ⋆
Serialai. Turbūt visi dabar žiūri serialus, vieni daugiau kiti mažiau, bet tai daro visi be išimties, todėl nelabai ką yra ir pridurti apie tai. Kai lyja iš ties yra puiki proga atsigriebti su serialų žiūrėjimų, nes kai lauke geras oras tikrai nesinori visą laiką praleist žiūrint į kompiuterio ekraną.  Keli serialai, kurie mano manimu yra verti jūsų dėmesio, jei vis dar jų …

JOHN GREEN "Aliaskos beieškant"

Vaizdas
Turbūt daug apie šią knygą kažko sakyt, rašyt ir nereikia, kadangi tikiu, jog jei ir neskaitei šios knygos, bet tikrai esi apie ją girdėjęs.  Taip buvo ir man, daug apie ją girdėjau, daug įvairiausių atsiliepimų girdėjau apie šią knygą ir jau kurį laiką norėjau paskaityti šią knygą vien tik dėl knygos autoriaus. John Green skaičiau dvi knygas prieš tai. Pirmoji buvo "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" ir antroji "Popieriniai miestai". Pirmoji knyga tikrai patiko, ir yra viena mėgstamiausių mano knygų. Todėl tikrai viliojo paskaityti dar šio autoriaus knygų ypač, kai paskutiniais metais apie jas tiek kalbėta, bent jau mano pažįstamų aplinkoje. 
Knygoje yra rašoma šešiolikamečio Mailzo vardu, kuris jau knygos pradžioje yra apibūdinimas kaip nepopuliarus vaikinas mokykloje ir neturintis draugų. Mailzas nusprendžia iš valstybinės mokyklos pereiti į internatinę mokyklą, kad galėtų pradėti ieškoti Didžiojo Galbūt. Taigi knygoje yra aprašomas paauglių gyvenimas internat…

SARAH PINBOROUGH "Ydingas ratas"

Vaizdas
"Ydingas ratas : manipuliatyvus psichologinis trileris ir velniškai genialus žaidimas jūsų mintimis, kurį rekomenduoja Stephen King!"
"Nepasitikėkite šia knyga.
Nepasitikėkite šiais žmonėmis.Nepasitikėkite savimi.
Kad ir kas benutiktų, neišduokite šios istorijos pabaigos."

Tai tik keli iš daugelio aprašymų bei minčių, kuriuos galima rasti apie šią knygą ir kurie be abėjo intriguoja ir kelia smalsumą apie šią knygą. 
Kadangi mane tiesiog traukia įvairūs detektyviniai romanai ir trilereiai, ne išimtis buvo ir ši knyga, kai benaršydama knygos.lt ir galvodama kokią knygą nusipirkti akys užkliuvo būtent už šios knygos aprašymo bei reklamos. Vos tik gavus knygą iš karto norėjosi nieko nelaukiant pradėt skaityt.
Knygoje yra aprašomos kelios meilės istorijos, bei trijų žmonių gyvenimas. Knygoje pagrinde viskas sukasi apie Luizą, ji išsiskyrusi mama, kuri dirba kelias dienas per savaitę psichiatro sekretore. Pačioje knygos pradžioje psichiatrijos klinikoje, kurioje dirba Luiza, p…

Vilties trupinėliai

Vaizdas
Paskutinėmis dienomis jaučiuosi pakankamai pozityvi ir iš ties laiminga palyginus su paskutinėmis savaitėmis, o galbūt net ir paskutiniu mėnesiu. Nors vis dar niekas nevyksta pagal planą ir tikrai ne taip kaip aš norėčiau, bet galiausiai juk viskas turi pradėt judėti reikiama linkme, ar gi ne?
Šiandien iš ryto turėjau susitikimą, kuris mano gyvenime pabėrė vilties trupinėlių ir galvojau, kad jau galbūt viskas pajudės į priekį iš šios sąstingio zonos. Tačiau matyt dar neatėjo tam laikas ir viskas yra vis dar sąstingio zonoje ir kol kas visiškai nejuda, nekruta ir net negalvoja apie kokį nors judėjimą pirmyn ar iš vis kokį nors judėjimą.  Žinoma nebuvau ir nesu visiškai patenkinta tokia susidariusia padėtimi. Bet juk negalima nuleisti rankų. Nes tada tikrai niekas niekados nepajudės į priekį. Kad ir kaip viskas bebūtų, vietoj vieno dalyko, kurio norėjau gavau nemokamą picą ir vandens. Juk tai nėra visiškai blogai. Galiausiai nelikau tuščiom rankom ir gavau nemokamus pietus. Yay.  Neapsi…

Pradžios pradžia arba tęsinys.

Nesakau, kad tai nauja pradžia (ir vėl), nes tai kartojau, mažiausiai dešimt kartų, ir visados viskas baigdavosi taip pat. Šį blogą pradėjau rašyti praėjusių metų vasarą. Nuo to laiko sugebėjau parašyti tikrai ne daug pranešimų, todėl vėl jį uždariau. Šiandien, kai už lango visą dieną pliaupia lietus, ir klaidžiojau interneto platybėse, nežinau kaip, bet kompiuterio pelės spaudinėjimas privedė iki to, kad atsidariau savo patį pirmąjį blogą, kuriame yra visi mano išgyvenimai, vieni iš slapčiausių mano troškimų ir kelių metų mano gyvenimo istorija, užplūdo nostalgija ir visi prisiminimai bei jausmai, kurie užplūsdavo berašant, dalinantis savo nuotykiais ir mintimis. Todėl nusprendžiau, kad šiandien yra ta diena, yra tas laikas, kai esu pasiryžusi atsiduoti rašymui, pasinerti į tuos nuostabius jausmus ir išgyvenimus, kurie užplūsta berašant ir tą esu pasiruošusi priimti tą lengvumo ir laisvės jausmą, kai visos mintys nusėda baltame kompiuterio ekrane ir iš paprastų raidžių, kurios panaš…